Estai skuba užkariauti Lietuvos vyno rinką

Estai skuba užkariauti Lietuvos vyno rinką

Kol lietuviai Seime ir teismuose  kovoja dėl teisės kalbėti apie alkoholį viešai, Estijos alkoholinių gėrimų platintojai, drąsindamiesi pareiškimais, debiutuoja Lietuvos rinkoje. Neseniai „Tridens“ paskelbė, kad per keletą metų užims trečdalį Lietuvos alkoholio rinkos, parduodama daugiausia stipriuosius ir aperityvinius gėrimus bei užsienietišką alų.  Tačiau  „Jägermeister“, „Red Bull“, „Remy Martin“, „Jim Beam“, „Scottish Leader“, „Orbit“, „Campari“, „Sauza“, „Russky Standart“, „Chivite“, „Rene Barbie“, „Millaman“, „Ambi Pur“ – Lietuvoje jau girdėti vardai. Kokiomis naujovėmis žada suvilioti lietuvius estai? Prieš trejetą metų rinkoje „Alkovilos“ pavadinimu pasirodžiusi Estijos bendrovė „Prike“ kalbėjo, kad išgyvens tik įmonės, parduodančios gėrimus visose trijose Baltijos šalyse. Todėl net ir dideli Lietuvos alkoholio pirkliai bus priversti bankrutuoti, nes jų veikla per daug lokali. Estai sugebėjo perimti „Barton & Guestier“ vyno, „J Walker“ viskio platinimą, susipyko su vietiniais rinkos dalyviais, tačiau labai pastebimi rinkoje netapo. Naujasis „Alkovilos“ direktorius Andrew Batley, atsiribodamas nuo ankstesnių įmonės akcininkų, žada keisti pavadinimą į „Prike Lietuva“ ir veikti rinkoje ramiau, nekonfliktuodamas ir iš lėto plėsdamas savo gėrimų portfelį.

Pernai UAB „Lion gėrimai“ nusipirko kita didelė Estijos alkoholio gamintoja ir platintoja – „Liviko“. Estijoje ji yra viena pagrindinių Estijos someljė asociacijos rėmėjų ir, anot importo direktoriaus Erbi‘o Kilderio, Lietuvoje planuoja plėstis, siūlydama papildomas intelektualias, o ne finansines paslaugas gėrimų pirkėjams. Ponas Kilderis atsargiai teigia, kad jiems svarbu plėstis visoje Baltijos rinkoje, o ne kiekvienoje šalyje atskirai. Tačiau visiems estams būdingas panbaltiškojo prekinių vardų atstovavimo modelis, kurį jie labiausiai akcentuoja, ir tai suvilioja gėrimų tiekėjus, todėl jie atsisako lietuvių paslaugų, perduodami įgaliojimus estams. Susikoncentravę į kelias atstovavimo sutartis, estai turi palyginti nedidelius vyno portfelius. Tačiau, būdami specializuoti (kaip ketvirtoji Lietuvoje Estijos alkoholio platintoja „Valior gėrimai“, iki šiol platinusi vynus tik prekybos tinkluose), jie gali sudaryti nemažą konkurenciją lietuviams santykiuose su tiekėjais. Tiesa, iki šiol iš Estijos į Lietuvą įvežama tik apie 1 proc. viso vyno (235 tūkst. litrų 2007-aisiais ir 166 tūkst. litrų 2006-aisiais metais) – beveik nepastebima rinkos dalis.  

Lietuviai taip pat nesnaudžia. Jie savo ruožtu bando plėsti įtaką Estijoje. „Mineralinių vandenų“ vyno skyriaus vadovė Aurinta Savickaitė teigia, kad jų įmonė parduodanti vis daugiau vyno Estijoje. Ji pasakoja, kad dėl kai kurių prekinių ženklų atstovavimo varžytuvės su estais vykstančios nuolat ir kuo jos baigsis, nė viena šalis tiksliai nežinanti. Bendrai lietuviai vyno Estijoje parduoda ne tiek daug, kaip estai Lietuvoje. Tačiau apyvarta auga įspūdingai: 2007-aisiais išvežta 94 tūkst. litrų vyno – keturis kartus daugiau nei 2006-aisiais (25 tūkst. l)

Abipusė plėtra reiškia tik viena – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkos po truputį jungiasi, daugiau besivaržančių įmonių sukelia aršesnę konkurenciją, ir gyvenimas alkoholinių gėrimų pardavėjams darosi vis neramesnis.

                                                                                                                              Arūnas Starkus

Taip pat skaitykite:

• „Barton & Guestier“ iš Bordo
• Kada bus renkamas geriausias metų someljė Lietuvoje?
• Geriausiu Baltijos šalių someljė tapo estas