Alkoholis ir nesveikata

Alkoholis Europoje gaminamas ir geriamas tūkstančius metų gamybai pasitelkiant bet kokias prieinamas vietines medžiagas. Alkoholiniai gėrimai buvo vartojami ir kaip vaistai – taip buvo iki XX a. pirmosios pusės, kol atsirado šiuolaikinė medicina. Įdomu, jog alkoholio apyvartą reguliuojantys įstatymai ilgą laiką tarnavo vien tik palaikyti viešajai tvarkai arba reguliuoti rinkai, o ne visuomenės sveikatai saugoti.

XIX a. ir XX a. pradžioje miestuose darbininkų tarpe vis labiau plintant stipresniems distiliuotiems gėrimams, situacija pamažu keitėsi: didžiojoje Europos dalyje išplito blaivybės sąjūdžiai, išaugo susirūpinimas stipraus alkoholio vartojimu. Dažniausiai tokie sąjūdžiai priešindavosi visiems alkoholiniams gėrimams jų nediferencijuodami. Iki XX a. pabaigos dauguma šių sąjūdžių sunyko iki nereikšmingų organizacijų.

Nuostata, kad alkoholizmas yra liga, išplito tik XIX a., kai daugelyje Europos šalių įsikūrė alkoholikams gydyti skirtos įstaigos. Pastaraisiais metais Europoje stengiamasi neapsiriboti vien nedidele „alkoholikų“ grupe, daugiau prevencinio dėmesio skiriant platesnei alkoholio vartotojų daliai. Tikslinę grupę išskirti sunku. Reikia turėti omeny, kad Europoje alkoholiniai gėrimai yra vartojami labai įvairiai ir turi daug prasmių, pradedant šeimos pietų stalo atributu ir baigiant apeiginiu gėrimu. Pats gėrìmas dažnai turi simbolinę reikšmę ir yra skirtas įvykio formalumui arba skirtumui tarp darbo ir poilsio perteikti.

Neigiamas alkoholio poveikis sveikatai – seniai pripažintas mokslinis faktas. Dėl šios priežasties kai kuriose valstybėse yra nustatytos rekomenduojamos maksimalios alkoholio normos jį vartojantiems asmenims, tačiau neteko girdėti, kad kuri nors valstybė savo negeriantiems piliečiams rekomenduotų pradėti saikingai vartoti alkoholį sveikatai gerinti (pavienių institucijų, tiriančių alkoholio poveikį sveikatai, rekomendacijų pasitaiko).

ALKOHOLIO POVEIKIS SVEIKATAI

Alkoholis Europoje yra rimta našta įvairiais gyvenimo aspektais, kuriuos apibendrintai galima pavadinti žala sveikatai ir socialine žala. Alkoholio vartojimo žala gali būti visokia: nuo tokių socialinių nepatogumų, kaip trukdymas miegoti naktį, iki rimtesnių pasekmių, kaip žala santuokai, smurtas prieš vaikus, nusikaltimai, prievarta ir žmogžudystės. Paprastai kuo daugiau alkoholio buvo suvartota, tuo sunkesnis nusikaltimas ar sužalojimas padaromas.

Alkoholio vartojimo ypatumai ES lemia gyventojų sveikatos skirtumus šalių narių viduje ir tarp šalių narių. Lyginant su penkiolika senųjų ES narių, dešimtyje naujųjų ES narių alkoholio vartojimas papildomai sukelia 90 vyrų ir 60 moterų mirčių 100 tūkst. gyventojų.

Septyni milijonai suaugusiųjų ES prisipažįsta per pastaruosius metus dėl gėrimo patekę į muštynes. Remiantis nedidelio tyrimų skaičiaus apžvalga, apskaičiuoti su alkoholiu susijusių nusikaltimų kaštai ES 2003 metais siekė 33 milijardus eurų. Šie kaštai tenka policijai, teismams ir kalėjimams (15 milijardų eurų), nusikaltimų prevencijai ir draudimo administravimui (12 milijardų eurų) ir turtinei žalai (6 milijardai eurų). Apskaičiuota vairavimo išgėrus sukelta turtinė žala siekė 10 milijardų eurų, o nematerialūs nusikaltimų fizinių ir psichologinių pasekmių kaštai vertinami 9–37 milijardais eurų.

Daugelis alkoholio vartojimo neigiamų pasekmių tenka ne pačiam geriančiam asmeniui, bet kitiems žmonėms. Tai ir 60 tūkst. neišnešiotų naujagimių per metus, ir 16 proc. smurto prieš vaikus ir jų nepriežiūros atvejų, ir 5–9 milijonai vaikų, gyvenančių alkoholio neigiamai paveiktose šeimose. Alkoholis daro poveikį ir suaugusiems, įskaitant maždaug 10 tūkst. mirčių išgėrusių vairuotojų sukeltuose autoįvykiuose, kai žūsta ne pats vairuotojas. Be to, didelė dalis su alkoholiu susijusių nusikaltimų taip pat būna nukreipta kitų atžvilgiu.

Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant sužeidimus, psichinius ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, vėžį, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą naujagimio svorį. Daugeliu atvejų alkoholio rizika didėja priklausomai nuo dozės – kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė rizika. Kai kurie negalavimai, kaip kardiomiopatija, ūmaus kvėpavimo sutrikimo sindromas ir raumenų pakenkimas, atsiranda tik ilgai vartojant daug alkoholio. Tačiau netgi ir tuomet šių negalavimų atsiradimo rizika ir sunkumas didėja didėjant dozei. Intensyvaus gėrimo epizodų dažnis ir jų metu išgeriamo alkoholio kiekis turi didelės įtakos traumų ir tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų (vainikinių širdies arterijų ligos ir insulto) atsiradimui.

Jei daug geriantis žmogus sumažina suvartojamo alkoholio kiekį ar nustoja gerti, tai turi teigiamą poveikį jo sveikatai. Net jei žmogus serga chroniškomis ligomis, tokiomis kaip kepenų cirozė ar depresija, sumažinęs suvartojamo alkoholio kiekį arba nustojęs jį vartoti žmogus greitai pasijus geriau. Tiek suvartojamo alkoholio kiekis, tiek vartojimo metu patiriama žala ir dėl to išsivystanti priklausomybė neturi aiškių diskretiškų stadijų. Individai gali laipsniškai judėti pirmyn ir atgal keisdami savo vartojimo įpročius.

KAI KURIOS SĄVOKOS PAGAL PSO:

*Parengta pagal: Peter Anderson, Ben Baumberg. Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu: ataskaita Europos Komisijai. Alkoholio Tyrimų Institutas (2006); Peter Anderson, Antoni Gual, Joan Colom. Alcohol and Primary Health Care: Clinical Guidelines on Identification and Brief Interventions. Katalonijos vyriausybės Sveikatos departamentas, Barselona (2005).

Taip pat skaitykite:

• Kaip klaidina antraštės apie alkoholį ir sveikatą
• Mokslas apie vyno poveikį sveikatai
• „Nėra saugaus suvartojamo alkoholio kiekio.“ Ar tikrai?