Lietuvoje pristatytas naujas „30 geriausių restoranų“ reitingas. Šių metų reitinge – 5 nauji vardai, 8 senbuviai, reitinge besisvečiuojantys jau šeštus metus iš eilės, ir 17 jau anksčiau TOP30 matytų vardų.

2024-ųjų metų Vyno dienų lankytojai nusprendė, Lietuva nacionalinę vyno kultūros dieną turėtų švęsti gruodžio 7-ąją. Seimo vicepirmininkas V. Mitalas liepos 17 dieną Seimui pateikė pasiūlymą papildyti Atmintinų dienų įstatymą.

Pirmą kartą istorijoje „Michelin” įvertino Lietuvos restoranus. Viena žvaigždute įvertinti net keturi restoranai: „Pas mus”, „Džiaugsmas”, „Nineteen18”, „Demo restoranas”. Iš viso ceremonijoje paminėti ir apdovanoti 34 restoranai.

Vyno ir kitų gėrimų paroda „Vyno dienos“ į „Litexpo“ parodų ir kongresų centrą Vilniuje šiais metais subūrė tūkstančius gurmanų. Didžiausios vyno parodos Baltijos šalyse atidaryme šiemet kalbėjo ne tik vyną gaminančių užsienio šalių ambasadoriai. Pirmą kartą atidaryme žodį tarė ir pirmąjį simbolinį parodos butelį atidarė Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tuo tarpu LR Seimo vicepirminko Vytauto Mitalo kalba susilaukė džiaugsmo šūksnių ir aplodismentų bangos.

Vynmedžių auginimas Europoje turi ilgą istoriją. Daugelis vyno mėgėjų ir gamintojų vynuogininkystę laiko ypatinga meno forma. Tačiau yra ir tamsioji šios idilės pusė – kova su grybinėmis ligomis, kiekvienais metais keliančiomis iššūkių vyno gamintojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip grybinės ligos pasiekė Europą iš Šiaurės Amerikos, kurie vynmedžiai yra atsparesni šioms ligoms, kaip klimatas veikia jų paplitimą ir kiek fungicidų naudojama kovoje su jomis.

Ne kiekvienas šią vasarą ar rudenį galėsime susiplanuoti ilgas atostogas egzotiškuose, o gal vyniškuose kraštuose. Dalis mūsų tikrai liks miesto džiunglėse, išvykoms galės skirti geriausiu atveju ilgąjį savaitgalį. Tačiau laiko apribojimai dar niekada nesustabdė tikro gurmano. O gurmanai žino, kad Londonas – tikrų tikriausia maisto ir gėrimų kultūros sostinė, kurioje galima rasti visko: egzotiškiausių šalių virtuves, „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotus restoranus, gatvės maistą, svetingumo kultūros autoritetus.

Šių metų sausio pabaigoje JSS (Japan Sake and Shochu Makers Association) kvietimu turėjau galimybę dalyvauti sakės edukacinėje programoje Japonijoje. Programos tikslas buvo giliau supažindinti someljė su sake, skirtingais jos stiliais, gamybos būdais ir ją supančiu kultūriniu bei gastronominiu kontekstu. Diskusijos su JSS atstovais, sakės darytojais ir tarpusavyje sukosi apie jos įvairovę, patiekimo ypatumus, terroir ir šio gėrimo vietą Vakarų pasaulyje, žinių apie jį sklaidą.

Chadwicko ir degustuojame kultin1976 m. Paryžiaus degustacija išgarsino Kalifornijos vyną. O 2004 m. Berlyno degustacija įrodė, kad pasaulinį lygį pasiekė ir Čilės vynas. Po dvidešimties metų klausomės jos organizatoriaus Eduardo iais tapusius jo vynus „Seña“ ir „Viñedo Chadwick“.

Prancūzija žino, kaip nustebinti. Tačiau nė vienas iš 22 regionų neatima žado taip, kaip Provansas. Įsimylėti jį paprasta, o iš viešnagės grįžę pirmiausia turbūt minės gamtos įstabumą. Vakaruose teka kruizais išraizgyta Ronos upė, pietuose – Viduržemio jūra, šiaurinę dalį įrėmina neaprėpiamos alyvmedžių giraitės, o rytai atsitvėrę snieguotais Alpių kalnais. Ir tai tik maža dalis grožio: turistai aikčioja žvelgdami į tarpeklius, stebisi rožinėmis Kamarago druskų kasyklomis, levandų laukais ir saulėtais paplūdimiais.

„Toks kaip prosekas, bet kitoks“ – taip viename Vilniaus restorane man buvo pristatytas pirmasis gyvenime ragautas natūralusis vynas. Tiesą sakant, vienintelis panašumas su proseku ten buvo burbuliukai, todėl po tokios įžangos ragautas petnatas nustebino dar labiau. Kodėl jo burbuliukai tokie „mandagūs“, bet gėrimo charakteris – savotiškai laukinis? Kodėl šis sodriai geltonos spalvos gėrimas taurėje – lyg debesuotas?

Nors Burgundija kai kam gali atrodyti monogamiška (dominuoja dvi veislės, klimatas minimaliai keičias iš šiaurės į pietus, vyno darymo procesai panašūs) – realybė yra kiek kitokia. Šiame regione vyno įvairovė didesnė, nei galėtum įsivaizduoti. Žinoma, stilių skirtumai gali būti subtilūs, tačiau jie pastebimi. O kai kada net ir labai ryškūs. Kad tuo įsitikintume, palyginkime dviejų gretimų Kot de Bono (Côte de Beaune) regiono komunų – Pomaro (Pommard) ir Volnė (Volnay) – vyną.

Ką mes žinome apie sierą vyne? Tikriausiai pirmiausia į galvą ateina, kad tai sulfitai. Taip, tačiau siera vyne gali būti ir įvairia kita forma bei atlikti visai kitą funkciją nei konservavimo. Siera, kaip svarbus biologinių sistemų elementas, yra atsakinga už pageidaujamus, bet kartais ir nemalonius aromatus. Vyno fermentacijos metu, vykstant mielių metabolizmui, sudėtingi cheminiai pokyčiai apima isu siera susijusias biochemines reakcijas, vykstančias vyno mielių metabolizmo metu.

Laikinoji sostinė buvo vadinama mažuoju Berlynu, nes savo kultūra miesto svečiams panėšėjo į šalimais esančią žymiai turtingesnę Europos sostinę. Vienas pirmųjų miesto kultūros ir kokybės indikatorių yra restoranai. Būtent maitinimo įstaigų kokybė smarkiai lemia požiūrį į miestą ir šalį – apibrėžia vertę. Tarpukario Kauno restoranai, kavinės, gėrimų ir maisto vartojimo kultūra šiandien yra mažai žinoma net ir patiems didžiausiems restoranų bei gėrimų industrijos profesionalams. Todėl gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad Kaune nieko ir nebuvo, tačiau pakėlus apdulkėjusius archyvus išryškėja visai kita tiesa.

Nors šiltojo sezono metu sparčiau tuštėja baltojo ir rožinio vyno lentynos, kai galvoju apie vasarą, prisimenu raudonąjį „Chiroubles“ – Božolė (Beaujolais) regiono šiaurėje, esančio kaimelio vyną, padarytą iš ’Gamay’ vynuogių. Papasakosiu kodėl.

Privilegijuoti mes, vyno mėgėjai. Rankose laikome vienintelį Lietuvoje alkoholio rinkos profesionalams skirtą leidinį. Ir, nepaisant visų sunkumų ir draudimų, jau 45-ąjį jo numerį! Suprasdami šią privilegiją, nusprendėme dažniau suteikti žodį ir kitų „tikėjimų“ atstovams. O kadangi neseniai įvyko pirmasis Lietuvoje alaus someljė čempionatas, pasidalinsime tribūna ir su alaus žodžio skleidėjais.

Lansarotės vynuogynai La Cherijos (La Geria) rajone yra ypatingi – niekur daugiau pasaulyje vynuogės taip neauginamos. Kažkas pajuokavo: jei kolonizuotume Mėnulį, tai vynuogės ten augtų būtent taip. Juodi iki horizonto besitęsiantys ugnikalnių pelenų laukai, prirausti duobių, vadinamų hoyos, kurios iš rytinės pusės dar apsaugotos akmenų sienelėmis (nuo 70 iki 90 cm aukščio) dėl vyraujančio stipraus ir karšto vėjo iš Sacharos.