2024-ieji metai Lietuvos gastronomijai buvo kupini ne tik iššūkių, bet ir laimėjimų bei pasiekimų. Pirmą kartą šalies restoranus įvertino „Michelin“ gidas, po pertraukos atskleistas 30 geriausių restoranų reitingas, pirmą kartą Lietuvos restoranai buvo įvertinti „Falstaff“ gide, o metus vainikavo Lietuvai palankūs „Baltic Wine & Drinks Awards“ apdovanojimai. Visa tai padės gastronomijos mėgėjams ir svečiams rinktis, kur pietauti, vakarieniauti ir apsipirkti.

Vynmedžių auginimas Europoje turi ilgą istoriją. Daugelis vyno mėgėjų ir gamintojų vynuogininkystę laiko ypatinga meno forma. Tačiau yra ir tamsioji šios idilės pusė – kova su grybinėmis ligomis, kiekvienais metais keliančiomis iššūkių vyno gamintojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip grybinės ligos pasiekė Europą iš Šiaurės Amerikos, kurie vynmedžiai yra atsparesni šioms ligoms, kaip klimatas veikia jų paplitimą ir kiek fungicidų naudojama kovoje su jomis.

Tęsiame straipsnių seriją apie Lietuvoje auginamas vynuogių veisles. Šį kartą eilė šalčiui ir ligoms atsparioms ‘Maréchal Foch’ ir ‘Léon Millot’. Vynuogės – panašios išvaizdos, vyne neretai maišomos, todėl su mūsų šalies vynuogininkais ragaujame jų padarytą vyną ir kalbame apie abi veisles kartu, norėdami išsiaiškinti, koks idealaus iš jų padaryto vyno skonis ir kokia vyndarystė joms labiausiai tinka.

Vos kelių arų „Uždraustame sode“ Molėtų rajone Domas Burnickis, Deividas Zaikovskis ir Karolina Buivydaitė užkūrė vyno dirbtuves ir mokslinių tyrimų stotį. Beveik viską daro savo rankomis – nuo vynuogyno iki vyninės įrangos iki programavimo, eksperimentuoja su kultūrinėmis mielėmis, spontanine fermentacija, labai mažais sulfitų kiekiais, malolaktiniu virsmu, karbomaceracija, putojančio vyno gamyba.

Kviečiame drauge nerti gilyn į vyną bei patyrinėti vieną iš svarbiausių procesų, kuris iš vynuogių sulčių sukuria tokį sudėtingą ir įvairialypį gėrimą. Šis vyksmas vadinasi fermentacija, o jo vykdytojai šįkart ir yra pagrindiniai straipsnio herojai. Ne, tai ne vyndariai. Tai mūsų mažieji draugai bei vieni svarbiausių vyninės darbuotojų – mielės.

Britų vyno kritikė ir rašytoja Jancis Robinson kviečia trumpam prisiminti visame pasaulyje mėgstamas kulinarines TV laidas ir klausia: ar neatrodo, kad nykiausia jų dalis – patiekalų vertinimas, kai net ir iškalbingiausių teisėjų žodynas staiga sumąžta? Rasti pakankamai žodžių skoniui ir kvapui – sunku. „Mes vartojame turtingą žodyną apibūdinti vizualinėms bei garsinėms patirtims, bet pritrūkstame žodžių nusakyti kvapui ir skoniui,“ – teigia maisto ekspertas ir rašytojas Haroldas McGee. Nobelio premijos laureatas, elgsenos ekonomikos specialistas dr. Richardas H. Thaleris palaikė idėją, kad mūsų verbalinė kalba yra per skurdi perteikti vyno subtilybėms ir netgi siūlė žodžius pakeisti vizualiąja medžiaga – diagramomis, kurios tiksliau pavaizduotų vyno savybes.

Spalio vidurys. Po vėjuotą ir lietingą Helsinkį vedžioju rūškaną amerikiečių turistų grupę, o pats nevalingai skaičiuoju net ne dienas, o valandas. Dar apie penkiasdešimt valandų su jais – ir ši trijų savaičių odisėja, o ir visas protu sunkiai suvokiamas dviejų šimtų dienų turistinis sezonas pagaliau baigsis. Vietinė gidė, nepaisydama šiam miestui būdingos darganos, stebina elegancija ir savo gyvybingumu bando įžiebti bent šiokią tokią liepsnelę mano sušalusių keliauninkų širdyse. Ir jai net truputį sekasi. Vienas dėdulė iš Alabamos atkreipia dėmesį, jog ji tikrai ne vietinė, distanciją nuolat laikanti suomė. Per daug jos judesiuose energijos ir šilumos. Nuskambėjus Moldovos vardui, kyla lengvas sumišimas, palydimas klausimo „O kur tai?“ Pasinaudojęs lengvu sąmyšiu, tarsteliu, jog šios vasaros atostogas praleidau būtent Kornelijos (gidės vardas) gimtinėje. Iš nustebimo net šiaurės orą atlaikanti elegancija atsitraukė, ir ore pakibo amžinas klausimas: „Na, ko tau ten?“

Kiekvieno vyno skonį formuoja skirtingi veiksniai. Gebėti paaiškinti aromatų ir pojūčių burnoje priežastis – daugelio vyno profesionalų ir pažengusių mėgėjų, siekiančių suprasti vyną, svajonė. Deja, net ir patys vyndariai ne visada sugeba tai padaryti. Ko nepasakysi apie Antoine Vincent ir Bénédicte Vincent bei Philipą Tuinderį – „Chateau Fuisse“ bendrasavininkisu Burgundijos pietuose esančiame Puji Fiuisė (Pouilly-Fuissé AOP). Jie puikiai išnarsto svarbiausią ūkio vyną „Tête de Cuvée“, padėdamas suprasti ir visus kitus ne tik jo šeimos gaminamus apeliacijos „Chardonnay“.

Kodėl mokotės apie vyną, plausėme Lietuvos someljė mokyklos studentų. Nuo 2006 m. čia mokėsi per 2500 vyno mėgėjų ir profesionalų. Juos į kursus apie vyną ir kitus gėrimus atvedė skirtingi motyvai. Tačiau visų gastronominis gyvenimas po studijų pasidarė įdomesnis.

Pasaulyje vyninių, kurios darytų daugiau saldaus vyno nei sauso už Bordo ir Tokajaus ribų, liko vienetai. Todėl lankantis pas Gerhardą Kracherį neapleidžia nuostabos jausmas – jo ūkis Austrijos rytuose esančiame Illmitzo miestelyje yra saldaus vyno karalystė, kurioje kasmet į butelius išpilstoma per 20 skirtingų naujų saldžiųjų vynų, statinėse baigia bręsti dešimtys anksčiau pagamintų. Apie saldaus vyno rinkos traukimąsi čia nė nesusimąstai, nes po kiekvienos paragautos taurės norisi dėkoti didingajam kekeriniam puviniui ir žmogaus meistrystei.

Iš pirmo žvilgsnio vynas su kava visiškai nedraugauja, netgi priešingai – po kavos gerti vyną yra vyno žudymas. Tačiau visgi kava ir vynas, jeigu jie vartojami ne kartu, turi tam tikrų esminių sąsajų. Turbūt niekas geriau nepapasakos apie „rimtą“ kavą už Vytautą Kratulį, kuris savo kelionę kavos pasaulyje pradėjo maždaug tuo metu, kai kava iš plataus vartojimo prekių kategorijos pradėjo sukti ir į gurmė pasaulį. Susėdome su Vytu prie keturių skirtingos kavos puodukų.

Prioratas yra savotiškas nedidelis „katilas“, įspraustas tarp gana aukštų kalnų Katalonijoje, ir tai yra neabejotinai vienas nuostabiausių vyno regionų pasaulyje. Prioratas nutolęs nuo Barselonos vos apie 200 km – net vynui nesimeldžiantis turistas gali susivilioti nuostabia galimybe pasprukti nuo šurmulingos Barsos: miškais apaugę kalnai, terasomis susodinti vynuogynai, vaizdingi kaimeliai, tokie ramūs ir tylūs, tarsi prigulę siestai, o juose yra puikių tradicinių restoranėlių, kuriuose galima paragauti tikro katalonietiško maisto. O jeigu dar mėgsti vyną, tai nesvarbu, ar ruduo, ar vasara, ar pavasaris, ar žiema – čia visuomet malonu užsukti į mažas vynines ir mėgautis nerealia vietinio vyno įvairove sėdint kurio nors kaimelio centrinėje aikštėje, klausantis, kaip kas pusvalandį skamba bažnyčios varpas, pranešantis, kad atėjo laikas papildyti taurę.

Martynas Pravilonis Belgrade vykusiame ASI Geriausio Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų someljė čempionate iškovojo trečią vietą. Čempionu tapo estas Mikk Parre, o vicečempionės titulas atiteko Prancūzijos atstovei Pascaline Lepeltier.

Paskutinę LR Seimo kadencijos dieną 76 parlamentarai balsavo už tai, kad Lietuvoje būtų minima Nacionalinė vyno kultūros diena. Niekas nebuvo prieš, susilaikė vienas. Dabar jau buvęs LR Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas komentavo: „Tai mūsų paskutinis linkėjimas naujam LR Seimui ir priminimas, kad valstybėje gyvena skirtingos bendruomenės, kurias reikia gerbti, mylėti, o kartais tiesiog netrukdyti.“

Spalio 28 dieną Vilniuje vyko tradicinis Vyno ir desertų derinių čempionatas „Wine + Dessert – DVARO Grand Prix“. Čempionate savo kūrybą pristatė 18 komandų, iš kurių geriausio derinio titulą ir pagrindinį „Dvaro“ įsteigtą prizą laimėjo Vilniaus vyno baro „Somm“ komanda „Sidabrinė šakutė“ atiteko Kauno restorano „Arivee“ komandai, o trečiąją vietą užėmė žaliąja „Michelin“ žvaigždute įvertintas Ukmergės rajone įsikūręs restoranas „Red Brick“.

Jau pirmadienį 19 konditerių ir someljė komandų lips ant „Vyno ir desertų derinių čempionato Wine+Dessert – DVARO Grand Prix“ scenos ir viešai žiūrovų ir komisijos akivaizdoje pristatys savo kurtus desertus ir prie jų priderintus gėrimus. Organizatorių paskelbtame sąraše – nuo žymių restoranų, pelniusių Mišelino žvaigždes, iki studentų bei jungtinių komandų iš įvairių Lietuvos miestų.