Pačioje Europos širdyje yra šalis, apie kurią mažai žinome. Jos sostinė Budapeštas, kaip vienas didingiausių pasaulio miestų, įprastai pritraukia turistų, tačiau nuostabus kraštovaizdis už sostinės ribų jų dažniausiai nesudomina. Vynas Vengrijoje gaminamas nuo keltų laikų, o vynmedžiai čia auga ant kiekvieno kampo. Kadaise šalis užėmė trečią vietą pasaulyje pagal vynuogynų plotą. Net ir šiandien, turėdama 58 tūkst. hektarų vynuogynų, Vengrija yra 7-oje vietoje Europoje ir lenkia tokias geriau žinomas vyndarystės šalis kaip Austrija ir Graikija. 180 veislių vynuogės, augančios ant vulkaninės kilmės uolienos, kurios yra daugiau nei kurioje kitoje Europos šalyje, sudaro nuostabią Vengrijos kraštovaizdžio mozaiką. Naujaisiais laikais iškilo daug aistringų, pažangiai mąstančių vyndarių, nenusigręžiančių nuo savo istorinės vyndarystės, bet gaminančių vynus XXI amžiaus vartotojui.
Trumpai pridursiu, kad Vengrijos teritorijoje žemės paviršiaus sluoksnis yra neįprastai plonas – taip smarkiai šalį paveikė vulkaniniai reiškiniai (laimei, jau pasibaigę). Tačiau drauge tai suformavo neįtikėtinai kompleksišką vynuogynų dirvožemį ir padovanojo daugiau nei 1300 karštųjų versmių bei natūralių gydyklų visoje šalyje. Vengrijoje yra 22 atskiri vyno regionai, 39 saugomos kilmės vietos nuorodos, pagrįstos terroir, vynuogių veislių ir žmonių kultūros išskirtinumu. O vienas regionas – Tokajaus – UNESCO paskelbtas saugomu dėl savo istorinio ir kultūrinio kraštovaizdžio.
Tokajus
Tokajus ir Vengrija neatsiejami vienas nuo kito (Tokaj etiketėse – vieta, o Tokaji – vynas). Tokajus išgarsino Vengriją visame pasaulyje savo nuostabiais, nepakartojamo skonio ir saldumo Aszu vynais. Juos pagaminti įmanoma tik dėl unikalių gamtos sąlygų: rytais tvyrančio rūko (labai palankaus kilniajam puviniui) ir saulėtų rudens popiečių, dvelkiant švelniam vėjeliui, kuomet vynuogės pavirsta sodraus skonio razinomis, vadinamomis Aszu ir renkamomis po vieną rankomis. Šie vynai buvo garbinami nuo amžių, ypač jais žavėjosi Liudvikas XIV, vadinęs tokajų karalių vynu ir vynų karaliumi. Tikrąjį tokajaus grožį atskleidžia nepaprastai tikslus saldumo ir gaivios rūgšties balansas, tai reiškia, kad vynas niekada netampa šleikščiai saldžiu ir gali bręsti daugelį metų.
Pilkasis kekeras
Kitas nuo seno čia gaminamas vynas – „Szamorodni“ (lenkiškas žodis, reiškiantis „koks išėjo“). Jis daromas ne iš rinktinių uogų, o iš kekių ir gali būti saldus ar nuostabaus, bet reto stiliaus – su mielėmis brandintas sausas. Šiuolaikinis „Szamorodni“ yra švelniai, vaisiškai saldus, kiek pabrandintas ąžuolo statinėje, todėl gali būti puiki įžanga į saldžiuosius Tokajaus vynus.
Šio regiono kraštovaizdį sudaro apie 400 užgesusių ugnikalnių ir sluoksniais nugulusi pamatinė vulkaninė uoliena, paįvairinama geizerių.Tokajus yra pačioje šiaurinėje šalies dalyje, jame vėsu, bet regionas apsaugotas Zempleno kalnų (apaugusių miškais, kuriuose vyrauja aukštos medienos kokybės bekotis ąžuolas (Quercus Petraea). Vis dažniau pripažįstama, kad čia yra puikus terroir sausajam vynui, kuris tikriausiai visada buvo daromas Tokajuje, tik nustumtas į šoną. Per pastaruosius du dešimtmečius sausasis vynas vėl buvo pradėtas vertinti kaip rimtas vynas. Tam reikėjo, kad pasikeistų mąstymas, tarkim, pritaikyti vynuogynus sveikoms, ne kilniojo puvinio pažeistoms vynuogėms, surasti joms tinkamus saulėtus, vėjo prapučiamus vynuogynus virš rūko zonos. Sausojo vyno gamybos plėtrą regione paskatino dvi pasaulinio lygio vietinių vynuogių veislės – ‘Furmint‘ ir jos ainė ‘Hárslevelű’. Du trečdaliai regiono teritorijos apsodinti ‘Furmint’ vynuogėmis, kurios pasižymi nuostabia ypatybe: iš jų galima pagaminti tiek itin sauso, tiek labai saldaus vyno. Jos geba atskleisti vietos ypatumus. Todėl nenustembi sužinojęs, kad ji yra ‘Riesling’ ir ‘Chardonnay’ „pusseserė“.Sausasis vynas gali būti burnoje vibruojantis, energingas, plieninės rūgšties, įprastai nebrandintas ąžuolo statinėje (panašus į sausą rislingą ar šabli). Taip pat sausasis tokajus gali būti kompleksiškas, daugiasluoksnis, pripildantis burną skonio taip, kad gali nurungti burgundiškąjį, dažnai protingai fermentuotas ir brandintas ąžuolo statinėje. Šie vynai gali nuostabiai bręsti. ‘Furmint’ yra aristokratė tarp vynuogių, turinti šiek tiek pašėlusio, bohemiško laukiniškumo. Jos palikuonė ‘Hárslevelű’ taip pat gali būti įdomi. Ji dažnai maišoma su ‘Furmint’, norint suteikti pastarajai vaisiškumo, tačiau iš senų vynmedžių, augančių tinkamose vietose, derliaus galima padaryti ir itin elegantiško stiliaus nemaišyto sauso vyno. Už Tokajaus regiono ribų ‘Furmint’ dar auginama Somlo vietovėje ir ant vulkaninių šlaitų į šiaurę nuo Balatono ežero. Šios veislės universalumą įrodo ir tai, kad dėl natūralios, gyvybingos rūgšties ji yra puiki žaliava naujos kartos tradiciniu būdu gaminamam putojančiam Vengrijos vynui.
Vengrijos raudonasis vynas yra mažiau žinomas, ir ko gero šalis praleido gerą progą nepaskelbusi sava plačiausiai šalyje auginamos vynuogių veislės ‘Kékfrankos’. Ji geriau žinoma ‘Blaufränkisch’ vardu, nors beveik niekas neabejoja, kad prieš daug amžių ji kilusi iš istorinės Vengrijos žemių, kur dabar yra Slovėnija. Ankstesniais amžiais ji išpopuliarėjo, nes duodavo gausų derlių ir ją buvo palyginti lengva auginti. Šiais laikais vyndariai suprato, kad patrauklus, gvazdikėlių aromato ir vyšnių skonio bei energingos rūgšties vynas yra kaip tik tai, ko nori šiuolaikiniai vyno vartotojai. Dauguma jų jau nebesižavi galingais, „raumeningais“ raudonaisiais, jie vis dažniau ieško gaivaus, harmoningo vyno, tinkančio prie maisto – to, ką ‘Kékfrankos’ gali pasiūlyti. Tai supratusios vyninės šioms vynuogėms skiria geriausias augavietes, mažina derlių ir vyno gamyboje orientuojasi į elegantiškumą, o ne galingą ekstrakciją. ‘Kékfrankos’ vynuogės taip pat yra pagrindinė sudedamoji dalis moderniame „Bikaver“ – prieskoningame, sultiškame raudonajame mišinyje, turinčiame tiek Egerio (Eger), tiek Seksardo (Szekszárd) saugomos kilmės vietos nuorodą.
Villány regiono Ördögárok slėnis
Taip pat verta paminėti vynuoges ‘Kadarka’, kadaise buvusias svarbiausia Vengrijos raudonųjų vynuogių veisle, tačiau praradusias populiarumą dėl sudėtingos priežiūros vynuogyne ir blyškios spalvos. Bet pamažu jos vėl sugrįžta, nes vartotojai pamėgo lengvą, džiaugsmingą, gero skonio vyną, ypač pagamintą iš senų vynmedžių derliaus (įsivaizduokite prieskoningą „Pinot Noir“, kvepiantį žemuogėmis ir prieskoniais). ‘Kadarka’ taip pat yra privaloma sudedamoji dalis Seksard gaminamame „Bikaver“.
Dar viena raudonųjų vynuogių veislė – ‘Cabernet Franc’ – ypač būdinga Vengrijai, ir, nors laikoma tarptautine, panašu, kad čia ji rado savo naujuosius namus. Nuo Luaroje, iš kur ši veislė yra kilusi, gaminamo vietinis „Cabernet Franc“ labai skiriasi, bet akivaizdu, kad šiaurės Vengrijos saulės prisigėręs kalkakmenis ir liosas jam labai tinka. Iš tiesų, Vilanio regionas yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur ‘Cabernet Franc’ yra populiariausia raudonųjų vynuogių veislė, aplenkianti ‘Cabernet Sauvignon’. Čia iš jų pagamintas vynas netgi turi savo atskirą nuorodą – Villányi Franc (ir atitinkamus derliaus bei brandinimo apribojimus). Šis vynas gali būti neįtikėtinai intensyvus, kompleksiškas, svarus, bet visada turės ‘Cabernet Franc’ būdingos elegancijos ir šilkinių taninų pojūtį.
Smalsiam vyno vartotojui Vengrija dar daug ką turi pasiūlyti. ‘Cserszegi Fűszeres’, ‘Ezerjó’, ‘Juhfark’, ‘Kéknyelű’, ‘Olaszrizling’ ir ‘Irsai Olivér’ – tai tik kelios vietinių baltųjų vynuogių veislės, į kurias verta atkreipti dėmesį. Raudonųjų pusėje yra puikių vynų iš tarptautinių veislių, taip pat atgaivinta keletas retų istorinių raudonųjų, kaip ‘Csókaszőlő’, ‘Fekete Járdovány’ ir ‘Bakator’. Vengrijos vyno pasaulis siūlo kone beribes galimybes tyrinėti, vyndariai mielai priima lankytojus. Taigi, viliojantis vyno pasirinkimas, vienas iš didingiausių pasaulio miestų (taip pat ir gurmanų traukos vieta), natūralios gydyklos ir nuostabus kraštovaizdis – ko dar trūksta, kad įtrauktumėte Vengriją į savo kelionių maršrutą?!
Vertė Asta Žūkaitė
Straipsnis parengtas su šių organizacijų pagalba:
