Soternas yra neginčijamas kekerinio puvinio (lot. botrytis cinerea, angl. dar vadinamas noble rot) paveiktų vynuogių vyno etalonas. Tačiau net pačioje Prancūzijoje yra daugiau vietovių, kuriose daromas panašaus stiliaus vynas. Vienoje iš jų kilnusis puvinys pasirodo kiekvienais metais, ir iš jo paveiktų vynuogių padaroma puikios kokybės vyno. Ant kai kurių etikečių net puikuojasi užrašas Grand Cru. Tai vienintelis Grand Cru vynuogynas Luaros slėnyje, o jo pavadinimas „Quarts de Chaume“ yra ko gero garsesnis nei paties regiono Coteaux du Layon pavadinimas. Nors, anot Liono vyndarių, buvo laikai, kai jų saldusis vynas kainavo brangiau už soterną. Tie laikai seniai praėjo, tačiau vynas dėl to turėtų būti tik įdomesnis vartotojui.
Kekerinio puvinio paveikta 'Semillon' kekė (A.Starkaus nuotr.)
Tiek regionai, tiek juose gaminami vynai turi panašumų ir skirtumų. Pirmas vaizdas, liekantis mintyse po apsilankymo Luaroje, yra didingos pilys, jų gausa. Abiejų regionų mikroklimatą ir kekeriniam puviniui tinkamas sąlygas sukuria upės: Soterne šis vaidmuo tenka Sironui, o Luaroje – Lionui, kairiajam Luaros upės intakui. Čia, ko gero, panašumai ir baigiasi.
Saldžiosios Luaros slėnio apeliacijos. Šaltinis: https://loirevalleywine.com/
Didžiausias skirtumas tarp Luaros ir Soterno kekerinio vyno yra vynuogių veislė. Luaroje saldžiajam vynui naudojamos tik ‘Chenin Blanc‘. Jos yra imlios kekeriniam puviniui, tačiau pagrindinis jų pranašumas yra didelis rūgšties kiekis, dėl to derlių galima rinkti itin vėlai, neaukojant vyno gaivumo. Saldusis „Chenin Blanc“ yra vaisiškas, jame dominuoja citrinų, mandarinų, gėlių, tropinių vaisių aromatai. Bręsdamas jis įgauna ramunėlių, medaus ir arbatos aromatų. Kuo labiau vynuogės paveiktos puvinio, tuo jose daugiau saldžiai karčių kvapų, tokių kaip abrikosų ir apelsinų žievelių. O štai Soterne dominuoja ‘Semillion‘ vynuogės. Jos čia užima net 80 proc. vynuogynų. Šios veislės vynuogės, skirtingai nuo ‘Chenin Blanc‘, turi mažai rūgšties, yra svaresnio, aliejingo kūno. Joms į pagalbą dažnai pasitelkiamos ‘Sauvignon Blanc‘, turinčios daug rūgšties. Taisyklės leidžia naudoti ir ‘Muscadelle‘ vynuoges, tačiau jų vynuogynų plotai yra nereikšmingi ir vis mažėja. Pagrindinių gamybai naudojamų vynuogių skirtumas įtakoja bendrą vyno stilių. Kaip ir galima tikėtis, Luaros vynai turi daugiau rūgšties, yra gaivesni, juose geriau išreikštas švarus vaisiškumas, o štai Soterno vynai yra svaresni, aliejingos ir kremiškos tekstūros. Esant tam pačiam likutinio cukraus kiekiui, Soterno vynai atrodo saldesni ir sodresni nei Luaros.
Coteaux du Layon sudaro penkios saldaus vyno apeliacijos, kurioms pagal Burgundijos modelį yra priskirtos konkrečios teritorijos, o ne vyninės kaip Soterne. Apeliacijoms taikomos skirtingos taisyklės, todėl vartotojas gali tikėtis skirtingos kokybės ir stiliaus vyno. Skiriasi apeliacijų reikalavimai minimaliam likutinio cukraus kiekiui. Bendrinių Coteaux du Layon ir Coteaux du Layon village apeliacijų vynams pakanka turėti bent 34 g/l likutinio cukraus, Bonnezeaux – 51 g/l, Premier Cru – 80 g/l, o Grand Cru – 85 g/l. Tai tik minimalūs reikalavimai, paprastai likutinio cukraus kiekiai būna didesni, tačiau apeliacijų eiliškumas saldumo atžvilgiu išlieka. Todėl norėdami subtiliai salstelėjusio vyno rinkitės Coteaux du Layon ar Village vynus, o norėdami desertinio – Grand Cru ar Premier Cru. Soterno vynai paprastai yra žymiai saldesni: nors apeliacijos taisyklėse nenustatomas minimalaus likutinio cukraus kiekis, paprastai jis būna 100–140 g/l. Prie didesnio likutinio cukraus kiekio pridėjus mažesnį rūgšties kiekį bei svaresnį kūną, dviejų regionų vynų skirtumas tampa akivaizdus.
Ragaudami soterną visada tikimės kekerinio stiliaus, o štai Liono vynai kur kas įvairesni. Coteaux du Layone ir Coteaux du Layone village vynai dažniausiai gaminami iš vėlyvojo skynimo derliaus, bet kilniojo puvinio nepaveiktų vynuogių. Jie sunkiai palyginami su soternais. Kilniojo puvinio, kuris čia apsilanko retai, kai kurie vyndariai taip pat padaro, bet tai labiau išimtis. Todėl siekiant jį išskirti šalia apeliacijos naudojamas papildomas žymėjimas Selection de Grains Nobles (SGN).
Daugiausio puvinio kasmet užsiveisia Šomė (Chaume) ir Bonzo (Bonnezeaux) miestelio vynuogynuose. Nors jie užima 180 ha, tačiau tai yra lašas jūroje, palyginti su 1 500 ha Soterno vynuogynų. Tai viena iš priežasčių, kodėl šie vynai gerokai mažiau žinomi tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Abu miesteliai yra arti Liono upės. Šomė įsikūręs gana aukštai virš jos, stačiuose pietų ir pietvakarių ekspozicijos šlaituose. Upės artumas rudens rytais padeda formuotis rūkui. Ekspozicija užtikrina pakankamai saulės, o aukštis – vėdinimą: rytais vynuogės yra drėkinamos rūko, tai skatina plisti kekerinį puvinį, o po pietų, veikiant saulei ir vėjui, drėgmės sumažėja, padidėja sulčių koncentracija ir neišsivysto kenkėjiškas pelėsis. Toks pat reiškinys vyksta ir Soterno vynuogynuose.
Bonzo vynuogynai, nors ir panašiai nutolę nuo upės, auga dar aukščiau, ant plynaukštės, todėl kekerinis puvinys čia plinta sunkiau. Dviejų miestelių vynai tarpusavyje irgi labai skiriasi: Šomė vyno savybės panašesnės į Soterno (turi daugiau apelsinų žievelių, marmelado aromatų), o Bonzo vynas vaisiškas ir gėliškas, su akacijų ir verbenų natomis. Jis yra lengvesnis, gaivesnės rūgšties, šiek tiek minerališkas (titnago aromatas), apie jį retai kalbama kaip apie kekerinį vyną.
Tiek Soterne, tiek Lione yra Grand Cru vynuogynų. Soterno ir Barsako geriausi vynuogynai buvo suklasifikuoti 1855 metais kartu su garsiąja Medoko klasifikacija. Grand Cru statusas buvo suteiktas vyninėms, o ne vynuogynams. Pagal kokybę, jos buvo suskirstytos į tris lygius. Piramidės viršūnėje yra Premier Cru Superieur, kuriam atstovauja viso labo viena vyninės – „Chateau d'Yquem“. Premier Cru turi 11 vyninių, o Deuxièm Cru – 15 vyninių. Iš viso Soterno Grand Cru klasifikacijoje yra 27 vyninės. Lionas turi tiek Grand Cru, tiek Premier Cru apeliaciją, kurios yra suteikiamos tam tikrai vietovei, o ne vyninėms. Įdomus faktas, kad Šomė miestelis turi abi apeliacijas, tai rodo ypatingą šio miestelio teruarą. Quarts de Chaume yra vienintelė Grand Cru apeliacija Luaroje, joje šiuo metu vynus gamina 20 skirtingų vyninių. Tuo tarpu Coteaux du Layon Chaume yra vienintelė Premier Cru apeliacija Luaroje, joje vynus gamina 30 vyninių. Kitaip sakant vienintelės Luaros Grand Cru ir Premier Cru apeliacijos skirtos saldžiajam vynui.
Jo Pithon pardavė savo vyninę Anžu "Pithon - Paille" Ivanui Massonnatui, tačiau tebedirba vyndariu.
Xavier Planty - Chateau Guiraud vyndarys ir bendrasavininkas
Francis Mayeur - Chateau d'Yquem vyndarys
Soterno ir Liono vynų stilius iš dalies yra įtakojamas naudojamų vyndarystės būdų. Mechanizuotas derliaus rinkimas draudžiamas abiejuose regionuose. Tai nenuostabu. Kekerinis puvinys pasiskirsto netolygiai vynuogyne, tarp vynmedžio kekių ir net vynuogių kekėse. Tuo pat metu vienos vynuogės gali būti visiškai sveikos, nepaveiktos puvinio, kitos sudžiūvusios ir koncentruotos, o kai kurios jau visai supuvusios ir netinkamos vyno gamybai. Todėl siekiant gauti aukštos kokybės žaliavą būtina to paties vynuogyno derlių nuimti keliais etapais(tries), kiekvieną kartą nurenkant geriausiai sunokusias vynuoges. Taip daroma abiejuose regionuose. Kalbama, kad šis derliaus nuėmimo būdas atsirado būtent Luaroje dėl ‘Chenin Blanc‘ vynuogių polinkio netolygiai nokti. Kokybės siekiantys vyndariai čia tokiu būdu iš vieno vynuogyno gamina skirtingo stiliaus vynus nuo sausų ar net putojančių iki kekerinių.
Vynuogėms atsidūrus vyninėje, skirtumų vis daugėja. Luaroje vyndariai, siekdami išsaugoti švarų vaisiškumą, tradiciškai kiek įmanoma sumažina vyno sąlytį su deguonimi: vynai fermentuojami nerūdijančio plieno talpose žemoje temperatūroje, brandinami taip pat plieno talpose viso labo kelis mėnesius. Pastaruoju metu vis populiarėja brandinimas senose prancūziško ąžuolo statinėse, tai suteikia šiek tiek svarumo ir kompleksiškumo. Viena garsiausių Luaros vyninių „Chateau du Baumard“ savo „Quarts de Chaume Grand Cru“ vynui visai nenaudoja ąžuolinių statinių. O štai „Chateau d'Yquem“ garsėja savo vynų brandinimui naudojanti tik naujas prancūziško ąžuolo statines. Ąžuolas yra artimesnis Soternui nei Luarai. Soterne vynai dažniausiai fermentuojami ąžuolo statinėse, o vėliau jose brandinami. Galima sakyti, kad kuo aukštesnės kokybės siekia vyninė, tuo daugiau naudoja naujų statinių. Paprastai jų naudojama ne daugiau 50 proc., o vynai jose brandinami 12–18 mėnesių.
Vynas bręsta ąžuolo statinaitėse Soterne
Chateau d'Yquem vyno parduotuvė
Apibendrinant galima pasakyti, kad Luaroje kilniojo puvinio paveiktų vynuogių vyno surasti yra sunkiau. Jo ten pagaminama beveik 10 kartų mažiau. Tačiau ieškoti verta. Ypač kai norisi įvairovės. Soterno aromato ir skonio koncentracijos gali pavydėti Liono, Tokajaus ir Vokietijos vyndariai. Jo lyderystę puikiai įrodo geriausio apeliacijos vyno „Chateau d' Yquem“ kainos, siekiančios nuo 500 iki 1000 Eur už butelį. Tačiau turint omenyje šiuolaikinių vartotojų skonį ir polinkį prie šiek tiek sausesnio ir gaivesnio vyno, tokie regionai kaip Lionas turi progą vėl būti atrasti. Ypač turint omenyje puikų kainos ir kokybės santykį, nulemtą mažos paklausos. Šiuo metu lyderiaujančių „Quarts de Chaume Grand Cru“ vyninių vynus galima įsigyti už 50–80 Eur. Tad paskubėkite, kol Liono vynas vėl netapo brangesnis už Soterno vynus.
Saldusis vynas puikiai bręsta, spalvą keisdamas link gintaro. Chateau Lafaurie Peyraguey