Čia rasite lietuviškų grybų bei vynų derinimo patarimus.

Apie vynuogių veislę, daugelio laikomą perspektyviausia mūsų regiono baltąja veisle, sprendžiame su someljė ir vyno ekspertų komanda ragaudami 13 vynų, kuriuos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje surinko Paulius Kovas. Tekstas turėtų būti įdomus ir vyndariams, ir vyno mėgėjams bei pardavėjams, nes šių vynuogių vyno artimiausiais metais galėsime pamatyti parduotuvėse ir restoranuose. Jis formuos baltojo lietuviško vyno identitetą.

Baltasis Pessac Leognan AOC vynas yra gera baltosios burgundijos alternatyva: gaivus ir kvapnus, nes padarytas iš ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Semillon‘, įgavęs taurumo ir ilgaamžiškumo apie metus brandinamas ąžuolo statinaitėse su mielių nuosėdomis. Bordo klimatas puikiai tinka solidaus baltojo vyno gamybai, todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu tokio vyno atsiranda Pesako Leonjano ir Gravo kaimynystėje: Soterne, Medoke, net Sent Emiljone.

Šiaurės rytų Prancūzijoje esanti brangiausio pasaulio vyno gimtinė gali pasirodyti paprasta – vos dvi dominuojančios vynuogių veislės. Jei vynas baltasis, tai įprastai jis pagamintas iš ‘Chardonnay‘ vynuogių, o štai raudonasis beveik visada gaminamas iš ‘Pinot Noir‘ uogų.

Nedažnai lietuviai pasirodo pasaulio vyno spaudos puslapiuose. Tuo labiau nuostabu “Meininger’s Wine Business International” matyti cituojamą EU komisarą Vytenį Andriukaitį. Jo paruoštas sprendimas staigiai sumažinti vario naudojimo normas žemės ūkyje sukėlė ekologinių vyndarių pasipiktinimą

Šiuo metu „Verdejo“ iš Ruedos greta Galisijos „Albariño“ yra turbūt populiariausias ispaniškas baltasis vynas. Gaivus, išraiškingo, lengvai įsimenančio gėlių, slyvaičių ir žolių aromato, dažniausiai nebrangus, puikiai tinkantis gurkšnoti ir bare, ir namuose.

Rašant 2014 metų derliaus apžvalgą, iš Burgundijos ėmė plūsti žinios apie 2016 m. balandžio 26 ir 27 naktų šalnas. Labiausiai nukentėjo ‘Chardonnay‘ vynuogienojai, ypač žemesnėse vietose – nušalo besiskleidžiantys lapeliai ir žiedynų pumpurai, todėl tikimybė, kad vynmedžiai šiemet dar kartą išsprogs, yra labai maža. Panašu, kad 2016 metų derlius ir vėl bus mažesnis nei įprasta, ir dėl vyno trūkumo 2014-ųjų derliaus vyną pirksime daug negalvodami apie kokybę.

Italijoje daroma daug ilgaamžio ir tauraus raudonojo vyno. Tačiau baltasis iš vietinių veislių tik pastaraisiais metais sulaukia daugiau dėmesio. Į rytus nuo Veronos daromas „Soave“ priklauso Italijos baltojo vyno elitui. Viena iš tokio statuso priežasčių – vyno ilgaamžiškumas.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą liepos 22 d. rengia ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – Europos regionų vietinių baltųjų vynuogių festivalį. Festivalis vyks „Vyno klubo“ parduotuvėje Klaipėdoje. Lankytojams bus suteikta galimybė paragauti daugiau nei penkiolika vynų pagamintų iš europietiškų baltųjų vynuogių veislių. Žemiau kviečiame iš anksto susipažinti su klasikinių ir retesnių Europos regionų baltaisiais vynais.

Lietuvos vyno profesionalų bendruomenė išrinko geriausius šiais metų šalyje parduodamus vynus. Dešimtą kartą vykusiame Lietuvos someljė čempionate 17 tiekėjų pateiktus 269 vynus vertino rinktinė dvidešimt devynių vyno ekspertų komisija. Baltieji buvo suskirstyti pagal vynuogių veisles, išrinktas geriausias „Chardonnay“, „Riesling“, „Sauvignon Blanc“ bei kitų vynuogių vynas, o raudonieji degustuojami pagal kilmę: Prancūzija, Italija, Pirėnų pusiasalis (Ispanija ir Portugalija), likusi Europa ir Naujojo Pasaulio šalys.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, birželio 10 dieną organizavo renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - Vokietijos ir Austrijos baltojo ir rožinio vyno festivalį Vilniuje. Festivalyje buvo pristatyta daugiau nei penkiolika skirtingų rūšių vyno iš įvairių Vokietijos ir Austrijos regionų. Su vakaro svečiais bendravo, vynus pristatė ir į visus klausimus atsakė vyno rinkos profesionalai.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, gegužės mėnesį organizuoja renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - vasaros vyno festivalį Vilniuje. Bus pristatoma beveik dvidešimt vynų tinkančių vasarai - putojantys, baltieji, rožiniai bei gaivūs raudonieji vynai.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, balandžio mėnesį organizuoja renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį- Prancūzijos baltojo ir rožinio vyno festivalį Vilniuje. Tradiciškai festivalyje bus pristatoma daugiau nei penkiolika skirtingų rūšių vyno iš įvairių Prancūzijos regionų. Su vakaro svečiais bendraus, vynus pristatys ir į visus klausimus atsakys vyno rinkos profesionalai.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą rugsėjo 11 d. surengė ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – Baltųjų ir raudonųjų Europos vietinių vynuogių festivalį. Festivalis vyko „Vyno klubo“ parduotuvėje Vilniuje. Renginio lankytojai galėjo paragauti daugiau nei penkiolika vynų pagamintų iš mažai pažįstamų europietiškų vynuogių veislių.

Pelėsiais ir voratinkliais apaugusios rūsio lubos, pajuodusios medinės dėžės su gotiškomis raidėmis, virpanti žvakių šviesa... Raižyto krištolo taurėse – didingas šimtmečių senumo vynas, glostantis akis spinduliuojančia lyg rubinas spalva... Dangiško skonio nektaras, kurio kiekvienas lašas sielą pakylėja iki debesų... O gal – žemyn bloškiantis muskuso, dervos, mėšlo, pūvančios mėsos tvaikas ir skonis, primenantis rūdis?

Jį įsimyli arba nekenti. Meilė tęsiasi ilgai, su įdomiais ieškojimais, atradimais, deja, kartais ir nusivylimais, bet trumpais ir pagrįstai paaiškinamais. Būtent jie verčia ieškoti to, kas geriau, įdomiau ir kitaip nei įprasta. Taip trumpai galima apibūdinti potyrius, kuriuos suteikia AMARONĖ.

„Jei Australijos vyndarystės istorija būtų tokia turininga kaip Gruzijos, pasaulis maudytųsi australiškame vyne“, – cituoja gruzinai australę, neseniai jų krašte nusipirkusią vynuogyną. Panašu, kad pagaliau ir jie patys suprato, kokių vertybių neišnaudoja.

Friulio regiono pavadinimas atsirado nuo dabartinio Cividale del Friulio miestelio, seniau paties Julijaus Cezario garbei vadinto Julijaus Forumu. Ten vynus greičiausiai gamino jau keltai bei ilirai, gyvenę tose teritorijose kelis šimtus metų prieš mūsų erą. Tik antrojoje XX amžiaus pusėje Friulis tapo pagrindiniu (greta Alto Adidžės) Italijos baltojo vyno regionu.