Pamenu, prieš šešetą septynetą metų, dar studijuojant Lenkijoje, su bičiuliu broliu Paulinu blaškėmės po Krokuvos apylinkes, ieškodami nedidelių architektūrinių stebuklų. Regis, prie kamaldulių vienuolyno man su nepaprastu pasididžiavimu buvo parodyti keli vynuogių kerai, aiškinant, jog tai vienas seniausių vynuogynų Lenkijoje. Vėlyvo lapkričio darganoje neišvaizdūs, suvargę krūmeliai didelio įspūdžio nepaliko. O ir šiaip, kas čia per reiškinys – lenkiškas vynas? Unikalių skonių medžiotojai kaimyninėje šalyje paprastai ieško geriausių fliakų, dekonstruoto žureko, netikėto mažojo bravoro alučio poskonio ar geros geros degtinės. Bet tikrai ne vyno. Lenkija ir vynas – na, nelimpa šie žodžiai drauge.
Visgi, tai ne visai tiesa. Vynuogių auginimas į Lenkiją atėjo drauge su krikštu. Užuominos apie pirmuosius vynuogynus prie Vavelio ateina net iš XI a. Broliai benediktinai bei cistersai vyną gamino daugiausiai liturginiais tikslais. Tačiau palaipsniui šį amatą perėmė ir miestiečiai, o XVI a. vyndarystė Lenkijoje, ypač pietinėje jos dalyje, suklestėjo. Krizė atėjo po XVII a. vidurio karų, kuomet švedų ir maskolių nusiaubtoje šalyje vynuogynai buvo veik išnaikinti. Nedidelės pavienės salos išliko tik aplink Zieloną Gurą (Zielona Góra), kur lenkiškos vyno gamybos tradicijos tęsiamos iki pat šių dienų. Tačiau apskritai vynuogių auginimas ir vyndarystė Lenkijoje apmirė keliems šimtams metų.
Renesansas
Vietinės vyndarystės atgimimas Lenkijoje siejamas su Romano Myśliwieco vardu ir jo eksperimentais 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau tikrasis vyndarystės bumas prasidėjo po 2000-ųjų ir šiandien pasiekė neįtikėtinas aukštumas. 2021–2022 m. sezono metu, remiantis deklaracijomis, pateiktomis Lenkijos žemės ūkio paramos fondui, kaimyninėje šalyje veikė 381 vyno gamintojas, tai yra 51 gamintoju daugiau nei prieš metus (2019–2020-ųjų sezonas buvo rekordinis – 64 nauji gamintojai). Pagal valstybinę statistiką, iš viso vynuogynais apsodinti 619 hektarų (prieš metus buvo 564 ha). Dominuoja nedideli, maždaug 1 ha ploto vynuogynai. 2021 m. Lenkijoje pagaminta 56,5 mln. litrų vyno (palyginimui, prieš dešimtmetį buvo pagaminta 20 mln. litrų). Žinoma, didžiuma šios produkcijos padaryta iš atvežtinės žaliavos. Tik nedidelė dalis, apie 1,4 mln. litrų, pagaminta iš Lenkijoje užaugintų vynuogių. Pagrindiniai vynuogių auginimo regionai yra pietuose, aplink Krokuvą, Vroclavą, Zieloną Gurą. Bet taip pat randasi nedideli ūkiai šiaurėje, aplink Varšuvą.
Lenkijoje dar nėra oficialiai apibrėžtų vyno regionų, bet kai kur juntama didesnė vynuogynų koncentracija
Daugiausiai auginamos baltojo vyno vynuogės, ir dominuoja, žinoma, ‘Solaris’. Raudonojo – ‘Regent’. Apskritai pastaraisiais metais raudonojo vyno vynuogių auginimas kiek smunka. O baltojo – priešingai – auga. 2021–2022 m. sezono naujiena (šiaip jau atspindinti kelerių metų tendencijas), jog pirmą kartą iš antros vienos tarp baltųjų, ‘Riesling’ vynuogės išstūmė ‘Seyval blanc’. Lygiai taip pat tarp raudonųjų – ‘Pinot Noir’ įveikė ‘Rondo’ vynuoges. Toliau auga susidomėjimas ‘Muscat Odessky’ vynuogėmis. Šiek tiek slopsta susidomėjimas oranžinio vyno gamyba, vis daugiau investuojama į statines, išlaikymą, vis labiau maišomos skirtingos veislės.
Susidomėjimas vietiniu vynu Lenkijoje taip pat auga. Panašu, kad tampa tradicija per įvairius oficialius valstybinius priėmimus, konferencijas, verslo susitikimus patiekti vyną, pagamintą iš Lenkijoje užaugintų vynuogių. Vis dažniau kaip alternatyva prancūziškam, itališkam ar ispaniškam vynui, restorane pasiūlomas lenkiškas produktas. Tad wina z Polski tampa trendu. Žinant patriotišką lenkų nusiteikimą savos produkcijos atžvilgiu, tokia tendencija nestebina. Visgi, šalia visų kitų iššūkių vartotoją atbaido ir kaina: perkant tiesiai iš gamintojo, butelis vidutiniškai kainuoja apie 50 zlotų. Dvylika–penkiolika eurų tikrai nėra ta suma, kurią už kiek egzotišką produktą norėtų mokėti ir lietuvis vyno vartotojas. Tad, matyt, masiškesnio lenkiškų vynų atėjimo į Lietuvą dar teks palaukti.
Balandžio pradžioje įvyko maloni pažintis su vynais iš Lenkijos, kurią suorganizavo „Pepo“ vyninės savininkai Gediminas Petkus ir Aidas Vizgirda. Jie keliaudami po Lenkijos vyno regionus nupirko ir atvežė į „Vyno žurnalo“ redakciją paragauti 15 vynų iš šešių skirtingų Lenkijos gamintojų. Kartu su Lietuvos vyndariais ir žurnalo redaktoriumi ragavome ir aptarėme vynus.
Degustacijos dalyviai, tarp kurių: Gediminas Petkus, Aidas Vizgirda, Aušra Šimonėlienė, Raimundas Nagelė, Ramūnas Pilvelis, Arūnas Starkus, Vladas Liepuonius, Ernestas Aušvicas, Dainius Matulevičius, Adomas Minevičius, Dainius Noreika.
„Krokoszówka Górska Vineyard“ – senas, dar 2005 m. įkurtas ūkis į šiaurę nuo Krokuvos. Unikalus vynuogyno mikroklimatas formuojamas Krokuvos-Čenstachavo aukštumos ir šalia esančio Oicuvo (Ojcowski) nacionalinio parko. Vynuogės auga 400 m aukštyje virš jūros lygio, klintiniame dirvožemyje, kalvų apsaugotos nuo šaltų šiaurės vėjų. Kiek didesniame nei 1 ha plote dominuoja ‘Solaris’, bet auginamos ir ‘Leon’, ‘Pioner’, ‘Seyval blanc’ ir kitos vynuogės.
Vynas |
Vynuogės |
Degustacijos užrašai |
Įvertinimas |
Krokoszówka Górska Vineyard Seyval 2015 |
Seyval blanc |
Baltasis. Blyški citrinos spalva. Neutralus kvapas, juntami obuoliai, lyg prieskoniai, daug rūgšties. Gal kiek per senas. |
84 |
Krokoszówka Górska Vineyard Sen 2016 |
Seyval blanc, Jutrzenka, Kristaly |
Baltasis. Blyški aukso spalva. Vynuogių kvapas, obuolių, prieskonių, kaimo pirkios kvapai. Saldus, gaivus, ne itin vaisiškas burnoje. Saldinimo būdas nežinomas. |
87 |
Krokoszówka Górska Vineyard Solaris 2016 |
Solaris |
Baltasis. Blyški citrinos spalva su žaliu atspalviu. Neintensyvus žalių obuolių, žolelių, agrastų kvapas. Sausas, gaivus, subalansuotas, lengvas. |
87 |
Krokoszówka Górska Vineyard Rose 2019 |
Marechal Foch |
Rožinis. Vidutinio intensyvumo lašišos spalva su gelsvu atspalviu. Kvepia braškėmis. Daug rūgšties. |
85 |
Krokoszówka Górska Vineyard Leon 2016 |
Leon Millot |
Raudonasis. Rubino spalva. Vyšnių, pikio, grietinėlės kvapas. Nedaug taninų, vandeningas, raudonųjų serbentų poskonio. |
85 |
Krokoszówka Górska Vineyard Marszałek Leon 2018 |
Marechal Foch ir Leon Millot |
Raudonasis. Vidutinio intensyvumo violetinė rubino spalva. Daržovių, pelargonijų, keistų pūkuotvyšnių aromatas. Minkštas, pieniškas su nedaug taninų ir burokėlių, mėlynių sulčių pojūčiu burnoje. Pusiau saldus. |
87 |
Krokoszówka Górska Vineyard Bożydar 2015. |
Leon Millot ir Marechal Foch |
Raudonasis. Vidutinė vyšnių spalva. Kvepia vyšniomis, juntamas foxy kvapas. Pusiau saldus. Saldu kaip pastiprintas neutraliu alkoholiu. Vaisiškumas prislopintas. |
86 |
Bożena Górska ir Marek Górski iš „Krokoszówka Górska Vineyard“
„Winnica Zagardle“ vyno ūkis labai panašus į pirmąjį: kalvos, klintinis dirvožemis, nedidelės gamybos apimtys. Nuo Krokuvos dvylika kilometrų nutolęs maždaug 1 ha vynuogynas veikia nuo 2015 m. Dominuoja ‘Solaris’, bet eksperimentuojama ir su kitomis vynuogių veislėmis.
Vynas |
Vynuogės |
Degustacijos užrašai |
Įvertinimas |
Winnica Zagardle Seyval blanc |
Seyval Blanc |
Baltasis. Citrinos spalva. Gėlių, kvepalų, jazminaičių aromatas. Gaivus, kvapnus, skanus. |
88 |
Winnica Zagardle Solaris |
Solaris |
Baltasis. Blyški citrinos spalva. Nokių alyvinių obuolių, baltų žiedų, žolelių ir nektarinų, baltų persikų aromatas. Vidutinio svarumo. Gaivus ir kvapnus, su muskato citrina. Saldesnė vaisiška ataka. Turi umamio. |
88 |
Winnica Zagardle Cane Nero 2019 |
Leon Millot – 30 %, Regent – 70 % |
Raudonasis. Vidutinio intensyvumo vyšnių spalva, pereinantį į blyškią. Vyšnių, jų uogienės, aronijų, karamelės, riešutų aromatai. Pastarieji dominuoja burnoje su pieniškumo pojūčiu. |
88 |
Vienas didžiausių visoje šalyjevyno ūkis „Winnica Srebrna Góra“ įsikūręs palei pat Krokuvą. 2009 m. dviejų bičiulių įkurtas ūkis apima 26 ha ploto ir driekiasi nuostabiame Vyslos slėnyje, istorinio kamaldulių vienuolyno vietoje. Taip simboliškai tęsiama viduramžių vienuolių vyndarystės tradicija. Klintiniame dirvožemyje daugiausiai auginamos ‘Solario’ vynuogės. Itin daug investuojama į gamybą ir brandinimą.
Vynas |
Vynuogės |
Degustacijos užrašai |
Įvertinimas |
Winnica Srebrna Góra Cuvée blanc 2019 |
Seyval Blanc – 35 %, ‘Johanniter’ – 35 %, ‘Solaris’ – 20 %, ‘Hibernal’ – 10 %. |
Blyški citrinos spalva. Ledinukų, kriaušių limonado, trešnių žiedų, tirpstančio ledo kvapas. Burnoje – citrusinių vaisių, žaliosios arbatos skonis. Lengvas, kiek be struktūros. |
84 |
Winnica Srebrna Góra Cabernet Cortis 2019 |
Cabernet cortis – 85 %, Pinot noir – 15 %. |
Blyškėjanti rubino spalva. Džiovintų vyšnių, džiovintų raudonų uogų, aviečių aromatas. Labai daug sausų, sausinančių taninų. Vynas pusiau sausas. |
88 |
„Winnica Srebrna Góra” nuotrauka
„Winnica Turnau“ – netoli Vokietijos sienos, prie Ščečino esantis ūkis, 2010 m. įkurtas senoje, XIX a. fermoje. Dabar užima 28 ha ploto ir toliau sparčiai plečiasi. Vynas gaminamas pasitelkiant kolegų iš Vokietijos patirtį. Labiausiai telkiamasi į baltųjų gamybą, bet ieškoma ir naujų skonių. Pavyzdžiui, gaminamas ledo vynas.
„Dworu Sanna“ – 2012 m. įsikūręs ūkis kelių kartų vyndarystės patirtį parsivežė iš Lvivo. Saulėčiausiame Lenkijos regione esantis vynuogynas užima apie 3 ha ploto. Vynas čia daromas remiantis biodinaminiais principais.
„Winnica Dwórzno“ – šiaurinei vyndarystei atstovaujantis ūkis, esantis netoli Varšuvos. Dažnai vadinamas Mazovijos Toskana. Pirmiausia gamino vaisių ir uogų vyną, o nuo 2012 m. ėmėsi ir vynuogių. Visas ūkis peržengia 50 ha, iš jų apie 8 ha skirti vynuogėms. Šiaurinėje Lenkijoje tai vienas didžiausių vyno gamintojų.
Vynas |
Vynuogės |
Degustacijos užrašai |
Įvertinimas |
Winnica Turnau Rondo / Regent 2018, Banie |
Rondo, Regent |
Sodri rubino spalva. Žemuogių (kaip amerikietiškų vynuogių), vyšnių aromatas, juntamas žemiškumas su trupučiu žalumo ir rozmarinų nata. Daug rūgšties, mažiau nei vidutiniškai taninų, turi pieno natelių.
|
88 |
Dworu Sanna Muscaris 2018 |
Muscaris |
Vidutinio intensyvumo citrinų spalva. CO2 ant sienelių. Ličių, nasturtų, palergonijų, žaliųjų citrinų, prieskonių aromatai. Minkštos rūgšties, gana svarus, su mielių, tabako natomis. Burnoje vos juntamai gazuotas. Pusiau sausas.
|
85 |
Winnica Dwórzno Johanniter 2018 |
Johanniter |
Vidutinio intensyvumo aukso spalva. Nokių tropinių vaisių, papajų, persikų aromato, umamio skonio sūrus vynas. .
|
85 |
Prognozuojama, kad klimatui keičiantis, apie 2050-uosius, Lenkijos pietinė dalis taps idealia vieta vynuogėms auginti. O kol kas kaimynai kaupia patirtį ir žinias. Pasiūlyti tikrai turi ką. Išsiskiria baltųjų vynų kokybė. O raudoniesiems kiek trūksta balanso ir subtilumo. Bet vis tas pats klausimas pakimba ore: ar kiek egzotiškas Lenkijos produktas vertas dėmesio ir atvertos piniginės? Tikrai taip. Naujų skonių atradimas sužadina vaizduotę ir tiesiog džiugina. O kaimynai savito vyno stiliaus ieško vis drąsiau ir užtikrinčiau, smalsiam ragautojui atverdami vis naujus ir naujus horizontus.
„Winnica Srebrna Góra” nuotrauka