Šio geriausio žmogaus draugo žvilgsnis ištikimas ir atviras. Juo galima pasikliauti: savo bičiulį Šuo lydės visur; kur reikia, pagelbės, praskaidrins nuotaiką savo draugišku humoru. Jis nemėgsta ginčytis, nesiekia kopti aukštyn ir vadovauti, mieliau lieka su jam patinkančiais žmonėmis.
Dažniausiai apie šunis taip šneka ir rašo visi. Jie gelbėja ir padeda žmonėms, jie patys nuostabiausi palydovai pasaulyje, jie viską jaučia ir nujaučia, supranta ir negali vienintelio dalyko – šnekėti. O būtų tobula, jei jie prabiltų. Jie linksmina ir prižiūri vaikus, jie atneša ramybę sergančiam ir vienišam. Kai buvome maži, visi norėjome šuniuko. Vieniems pasisekė, jie gavo savo augintinį, su kuriais leido nerūpestingas vaikystės dienas, kitiems buvo išvardytas tuzinas priežasčių, kodėl šuns nebus jų vaikystės dienoraštyje. Dažniausiai tos priežastys nebuvo tikrosios, susijusios su tėvų tingumu padėti ugdyti vaikui atsakomybės ir meilės jausmą. Dažniausiai buvo nurodomos kliūtys, kodėl jie tik trukdys ir neleis ramiai, turiningai ar visavertiškai gyventi: „Mūsų gyvenimo būdui šuo netinka, be to, jis pridarys namuose, ir kiekvieną rytą ir vakarą tu privalėsi eit su juo į lauką ir t. t.“ Bet gal ir gerai, kad tokie tėvai nedovanojo augintinio savo vaikams. Geriau jau visai neturėti, negu turėti nemylimą arba išmesti atsibodus, pritrūkus kantrybės. O Lietuvoje situacija šiuo klausimu būtent tokia – pilna nelegalių veislynų. Šunys parduodami turguose ir pagal skelbimus. Jie kankinami ir išmetami. Jie laikomi ne pagal paskirtį ar tiesiog neprižiūrimi. Mūsų įstatymai nėra sukurti gyvūnams ginti. Dažniausiai jie gina tuos, kurie netinkamai su jais egiasi. Ir net pareigūnai dažnai būna budelio, o ne aukos pusėje, nors kas, jei ne jie geriausiai žino, kad būtent šunys yra patikimiausi jų partneriai, „samdomi“, kai reikia sugauti nusikaltėlius, kai reikia ką nors apsaugoti, išgelbėti ar kai reikia kam nors padėti.
O štai kokia padėtis kitame – vyndarių – pasaulyje.
Tikriausiai nėra vyninės, kur negyventų vienas ar keli šunys. Dažniausiai atvykus į šeimai priklausančią vyninę tave pasitinka kelios šeimininkų kartos ir, žinoma, bent keli augintiniai. Neretai tie augintiniai gyvena ne tik visavertį gyvenimą šeimoje, bet aktyviai dalyvauja ir darbo reikaluose arba net daro nemažą įtaką sprendimams.
Pakeliaukime ir apsilankykime keliose vyninėse.
Nenustebsite, kad pirmiausia keliaujame į Prancūziją.
Atvykstame į Šampanės regioną ir važiuojame į garsiuosius Duval-Leroy šampano namus, kur subtilus ir elegantiškas gėrimas gaminamas 1859 metų. Nedideliame Vertus miestelyje įsikūrusioje vyninėje mus pasitinka ponia Carol Duval Leroy, namų siela ir tvirta ranka, bei mažoji šeimininkė Asti.
Ne vienam pakyla antakis, kodėl ši apkūni ir draugiška šunytė yra vardu Asti? Juk tai yra itališko miestelio arba saldaus putojančio vyno pavadinimas?!Paaiškinimas paprastas – tais metais reikėjo vardo iš A raidės. Todėl ir Asti, nes ir čia yra krištolinių burbuliukų... Ji atkeliavo kaip gimimo dienos dovana. Ir atkeliavo į mylimas, rūpestingas ir darbščias rankas ir širdį, kurios išaugino tris puikius sūnus Julieną, Charles‘ą ir Louis, įtvirtino „Duval-Leroy“ tarp geriausių šampano namų. Ponia Carol ir Asti yra neatskiriamos jau 10 metų. Mažoji, žinoma, gyvena namuose, ir keliauja juodvi visur kartu. Kartu su šeimininke ji pasitinka svečius, dalyvauja degustacijose, važiuoja į parodas, susitikimus, ceremonijas, lanko klientus. Ji būna biure ir vynuogynuose, neina ji tik į vyninę bei rūsį. Būdama be galo stipraus charakterio, nesikiša į vyndarystės procesą, nes bijo daryti per daug įtakos talentingai šių namų vyndarei Sandrine Logette-Jardin. Pasak šeimininkės, Asti nedaro vienintelio dalyko – nekalba.
Važiuojame toliau nuostabiai siaurais, kalvotais Šampanės laukais ir užsukame į Ambonė, į Erico Rodezo šampano biodinaminį ūkį.
Kartu su šeimininku, pačiu ponu Ericu mus pasitinka jo augintinė Juna. Ją nusižiūrėjo ir išprašė iš sūnaus Mickaelio. Kodėl? Tiesiog pajuto begalinį bendrumą ir charakterių panašumą: „Maža, bet stipraus ir tvirto charakterio.“ Tiesą pasakius, taip pat galime apibūdinti ir šiuos šampano namus bei jų daromus vynus. Be galo išraiškingi, išskirtinio charakterio ir tobuli vynai. „Ji mano šešėlis vyninėje ir mano sargė vynuogyne. Pro ją nepraslįs nė vienas vyno nuotėkis, nepaspruks nė viena, net mažiausia pelė. Bet labiausiai ji mėgsta kasti duobes. Čia mūsų nuomonės nesutampa. Juna gyvena namie. Kaip ir visi šunys, ji gyvena neapsimetinėdama. Jos meilė ir džiaugsmas yra tikri ir nesuvaidinti. Ji tiesiog nuostabi!“
Nesistebiu, kad p. Ericas Rodezas taip kalba apie savo augintinę. Kad jūs girdėtumėte, kaip jis kalba apie savo kūrinius – šampanus! Jis prilygina juos muzikos stiliams. Jis gamina juos su saule ir mėnuliu.... Tai išties įspūdinga.
Mūsų kelias suka toliau į pietvakarius. Aplankykime žaviuosius Bordo ūkius ir jų vyndarius. Kelias netrumpas – 770 km, bet ko nepadarysi iš meilės pracūziškam vynui.
Pasukę į Sent Emiljono miestelį, netrukus privažiuojame ir Jonathano Maltuso namus Chateau Theyssier. Su šeimininku mus pasitinka Džageris, Gordono seteris. Nors ir didelis, bet draugiškas ir žaismingas šuo. Jis gyvena visur – tiek namuose, tiek lauke. Puikiai sutaria su vaikais ir lankytojais. Mėgsta lankytis vynuogyne. Tačiau bėda, kad išeina pasižvalgyt ir į kitų vyndarių valdas. Degustacijų metu jis tyliai guli šalia p. Jonathano. Pietų metu bando savo gailiom akim išreikalauti kąsnelį iš tų, kad yra silpnesnio charakterio. Bet dažniausiai, mums degustuojant šio vyndario sodrius kompleksiškus, tvirtų taninų ir puikios kokybės vynus, Džagerio ausis, kaip roko muzikos garsai, maloniai nuteikia degustuotojų čepsėjimas ir pagyros vynui.
Keliaujame toliau. Nuo Bordo iki Ispanijos Penedeso regiono mūsų laukia vėl netrumpas 7 valandų kelias.
Aplankykime Pares Balta, dar vieną ekologinę vyninę, ir susipažinkime su vyndare Marija Elena Jimenez. Šioje vyninėje galite paragauti labai įvairaus vyno – ir baltojo, ir raudonojo, ir kavos. Didelis asortimentas, didelė įvairovė auginamų vynuogių – nuo vietinių ispaniškų iki tarptautinių. Tai Cuisine šeimai priklausanti vyninė, kurioje, priešingai nei įprastai, vyndarės yra moterys, o vyrai užsiima pardavimu ar kitais darbais.
Vyndarės Marijos Elenos šuo Čaikovskis buvo paimtas iš prieglaudos, kai buvo visai mažiukas. Dukra Blanca, kurios vardu, beje, pavadinta „Cava Blanca Cusiné“, tuo metu studijavo ir dažniausiai grodavo šio kompozitoriaus kūrinius, taip šuo ir gavo tuo metu dažnai tariamą vardą.
Jis labai judrus, todėl „dirba“ vyndarės treneriu. Tenka kartu ne tik po vynuogynus pasivaikščioti, bet ir nemažai pabėgioti.
O dabar persikelkime į Austriją. Į dar vieną biodinaminį ūkį, kur mus besišypsodama pasitinka gausi Hanso Czerny šeima.
Baltuoju vynu iš vietinių Austrijos vynuogių garsėjančio vyndario kieme veiksmo ir gyvybės labai daug. Ūkyje darbo užtenka visiems – ir suaugusiems, ir vaikams. O ir gyvūnų šeimoje užtenka. Pagrindinis, žinoma, jau prie vartų pasitinka Odinas, hovavartas, kurį šeimininkai pirko iš žinomos šios veislės puoselėtojos. Tai ypatingos veislės šunys – sargūs, draugiški, judrūs ir šoklūs. Su jais nėra labai paprasta. „Jis visur su žmonėmis: vynuogynuose, kai genime, kai renkame derlių ar dirbame rūsyje, jis guli po stalu, kai klijuojame etiketes ar degustuojame vynus, jis lydi, kai nešame butelius į mašinas. Visą dieną jis su mumis laukuose, bet vakare įsitaiso namie ir miega prie miegamojo durų, kad jaustų mus geriau. Jis dažnai su mumis vaikšto kalnuose, pažįsta visus vynuogynus ir žino, kaip grįžti namo. Jis gyvena su penkiomis katėmis ir dažniausiai taikiai. Tikriausiai žinote, kad biodinaminiai „Demeter“ ūkiai turi augintinių su ragais, todėl Odinas puikiai sutaria ir su mūsų karvėmis.“
Prieš grįždami į Lietuvą, trumpam nuskriskime į Čilę.
Nuostabioje „De Martino“ vyninėje mus pasitinka Sebastianas de Martino su savo augintiniu Džeku.
Šuo buvo paimtas iš prieglaudos. „Čilėje mes šią veislę vadiname Quiltro. Tai – skirtingų veislių mišinys, primenantis mūsų senų vynuogynų “field blend”. Džekas mėgsta klajoti po vynuogynus, saugodamas juos nuo kenkėjų. Jis lydi mūsų vietinį vynuogių augintoją don Danielių Itatos vynuogynuose. Tikras padėjėjas! Jis gyvena lauke. Jam patinka šviežias Čilės oras. Džekas nuostabus keturkojis draugas. Jis visuomet laimingas sutikdamas svečius Itatos vynuogynuose.“
Grįžkime į Lietuvą ir pasižiūrėkime, kas jus pasitinka besirenkant aprašytų vyndarių vynus. Tai romantiškos sielos ir skvarbaus žvilgsnio Baironas bei lėta mąstytoja Mažoji Miu. Šiedu draugai irgi ypatingi, tvirtai susiję su mūsų šeima ir „Vyno klubu“.
Baironas atvyko iš Vokietijos. Užvažiavome jo paimti pakeliui veždamiesi Božolė vyną. Dėl šios neįprastos kelionės kurį laiką jį vadinome Božolevičiumi. Baironas gyvena lauke, nes reikia saugoti visus, kas gyvena kieme. Nors iš tikrųjų labiau laukti svečių ir džiaugsmingai juos sutikti. Baironas – mūsų poetas. Jam patinka žvaigždėtos naktys ir ilgi pasivaikščiojimai ar bėgiojimas su šeimininku. Nors amžius jau leidžia jam ir ilgiau pagulėti prie židinio. Mažoji Miu yra filmų ir knygų griaužikė bei griežtoji kritikė, visuomet išreiškianti savo nuomonę žvilgsniu ar balsu. Tikroji Asti antrininkė Lietuvoje. Ji dalyvauja beveik visuose renginiuose ir atidžiai stebi visus ateinančius ir išeinančius. Tvirtas charakteris kartais net trukdo jai pasislinkti nuo durų. Gal todėl visi svečiai labai apsidžiaugia ją pamatę. Ji tarsi koks stabilumo rodiklis, parodantis, kad viskas gerai, mes visi dar čia ir džiaugiamės jūsų sulaukę.
Artėja šventės, linksmas ir jaukus laikas, kai visi būsime su šeimomis. Tik nepamirškime savo augintinių: apriškime jiems ausis skarele, kad negąsdintų beprotiško garso fejerverkai, neleiskime persivalgyti, nors jų akys terorizuos mus visas dienas, ir prisiminkime, kad kur nors netoliese, mieste ar už miesto, yra gyvūnų prieglaudų, kurioms labai reikia mūsų pagalbos: fizinės – pavedžiojant ir prižiūrint šunis, ir finansinės – juos gydant ir maitinant. Jas susirasti labai lengva, tereikia įvesti į google.lt „gyvūnų prieglaudos“ ir turėsime visą sąrašą namų, kuriuose glaudžiasi išmesti ir pasimetę. Tereikia tik pasirinkti, kuriai paaukosime šiandien ar rytoj.
Dangus mums suteikiamas iš malonės. Jei būtų vertinami nuopelnai, jūs liktumėt už vartų, o jūsų šuo patektų!
Mark Twain