Šiemet „Prowein“ parodos atlikta pasaulinė vyno verslo dalyvių apklausa nepalieka vietos abejonėms: klimato kaitos poveikį jaučia visi – nuo vynuogių augintojų iki vartotojų ar taros perdirbėjų. Tačiau reaguoja į situaciją kiekvienas skirtingai. Vieni be emocijų ruošiasi pasukti prie kitos vyno lentynos, o kiti, savo vynuogyno negalėdami perkelti arčiau poliarinio rato, jau dabar vykdo revoliucinius pokyčius. Faktų, statistikos, įžvalgų ir praktinių pavyzdžių žiupsnis, padėsiantis suprasti, kokioje planetoje žmonija gyvens po kelių dešimtmečių.
Tiksliau, Žemės paviršius kaista. Kadangi „Prowein“ tyrimo pristatymas vyko Geizenheimo universitete (Vokietija), keli faktai iš Reingau regiono, kuriame įsikūręs universitetas, gyvenimo pastaraisiais metais:
- 2018 metais Reingau regione suminė šiluma[1] siekė 2312 °C vietoj įprastų 1680 °C, taigi šilumos kiekis vegetacinio laikotarpio metu buvo analogiškas Australijos pietuose esančiam Barosos slėniui, kur, kaip žinia, geriausiai auga ‘Syrah‘ ir ‘Grenache“, o ne ‘Riesling‘, kuriuo (vis dar) garsėja Reingau.
- 2019 m. liepos 12–14 dienomis regione per liūtis iškrisdavo nuo 34 iki 60 ml kritulių – mėnesinė norma per pusvalandį. Tokia vandens masė akimirksniu dirvožemį nuplovė nuo stačių šlaitų, o susikaupusi drėgmė sukėlė grėsmę plisti puviniui.
- Liepos 20 dienos kruša nudaužė jau nokti pradėjusias uogas, lapus, sulaužė nespėjusius sumedėti ūglius.
- Po to – kaitra. Tris dienas temperatūra perkopė 40 °C, todėl į vakarus atsuktos kekės sudegė.
Karštų vasarų pastaraisiais metais Vidurio Europoje – kas ketvirta, o Žemės temperatūrai pakilus dar 2 °C, jų bus dvi iš trijų, renginio metu teigė prof. dr. Claudia Kammann. Temperatūrai pakilus 1 °C, kritulių padidės bent 7 proc., taigi dažnės ir staigios liūtys.
„Net jei neskaičiuotume stichines nelaimes primenančių vienkartinių įvykių žalos, klimato kaita, tiksliau, temperatūros kilimas veda link vyno kainų augimo“, - savo tyrimus apibendrina Cristina Carlos iš Doro regiono vyndarių organizacijos ADVID, nes:
- trumpėja derliaus metas, taigi reikia daugiau žmonių, įrengimų;
- vandens trūkumo, karščio, saulės šviesos pertekliaus sukeltas stresas mažina derlingumą;
- tenka investuoti į vynuogynų persodinimą arba perkėlimą į naujas vietas ar net regionus, šalis;
- trumpėja vynmedžių gyvavimo laikas dėl ligų ir kenkėjų;
- skursta ir eroduoja dirva, dėl to mažėja derlingumas.
Ir šią mantrą nuoširdžiai gali pakartoti bet kurio vyno regiono vyndarys.
šaltinis: www.prowein.com
„Kloster Eberbach“ direktorius Dieteris Greineris rodo 1667 m. žemėlapį, kuriame sužymėti geriausi to meto greta Rudesheimo esantys vynuogynai – stačiausi, į pietus atsukti aukšti šlaitai. Panašu į dabartinę Grosses Gewächs – Vokietijos Grand Cru schemą. Deja, anot direktoriaus, ateityje šie vynuogynai gali nebebūti geriausiais. Juos jau dabar reikia laistyti, kitaip vynmedžiai skursta, nesunokina uogų, o jei sunokina be vandens, gali turėti plastiko aromatų. O kur dar saulės keliamas pavojus – dalis uogų pastarosiomis vasaromis „įdega“, dėl to formuojasi ne šviežių uogų, o oksidaciniai aromatai. Todėl vyninėje, be pertraukų auginančioje vynmedžius beveik 900 šimtus metų (nuo 1136 m.), imamasi veiksmų: stačiuose šlaituose persodinami vynuogienojai – eilių kryptis iš pietūs–šiaurė keičiame į rytai–vakarai, vietoj žemyn šlaitu besileidžiančių eilių įrenginėja terasas, palieka daugiau lapijos ant vynmedžių. Ir, aišku, sodinamos naujos vynuogių veislės. Gurkšnojame Geizenheimo universiteto vyninės padarytą „Merlot“ ir nesistebime: Vokietijoje pastaraisiais metais pasodinta 660 ha ‘Merlot’, 382 ha ‘Cabernet Sauvignon’, 1117 ha ‘Sauvignon Blanc’ ir 1720 ha ‘Chardonnay‘.
Tačiau naujų veislių atsiradimas turi du galus. Antrasis – skaudusis: keičiasi regiono vyno stilius. Jau žinoma, kad net visų mėgstamas bordo nuo kitų metų darysis šiek tiek panašesnis į Doro raudonąjį, nes tarp septynių naujų veislių, kurias nuo kitų metų bus galima sodinti regione, yra ir ‘Touriga Nacional’. ‘Marselan‘ (‘Cabernet Sauvignon‘ + ‘Grenache‘), ‘Castets‘, ‘Arinarnoa‘ (‘Tannat‘ + ‘Cabernet Sauvignon‘), nors ir mažiau žinomos, bet neatrodo tokios pavojingos vyno stiliui.
- Tačiau, kaip taip gaunasi, kad tame pačiame Doro regione „Dirk Niepoort“ sugeba padaryti 11 proc. alkoholio tūrio baltąjį ir 12,5 proc. raudonąjį sausą vyną? – klausiu Vilniuje viešinčio vyninės atstovo Paulo Silva.
- Mes derlių renkame dviem savaitėmis anksčiau, o baltąsias vynuoges sodiname kalvų viršūnėse, kuriose jaučiamas gaivus vėjas nuo Atlanto.
Taip ruošiasi daryti ir Alto Adidžės (Italija) vyndariai, nes čia vynuogėmis neužsodintos žemės aukštai kalnuose yra pakankamai, pakviestas į Geizenheimo universiteto konferenciją, pasakoja dr. Lukas Egarteris Viglas. Jis tiria galimybes sodinti ‘Pinot Noir’ 1000 m aukštyje, nes ten šilumos ir šviesos pakanka vynuogių sunokimui. Paklaustas apie vietinių Alto Adidžės vynuogių veislių ‘Langrein‘ ir ‘Sciava‘ likimą, jis atsako manąs, kad šios vynuogės nelabai tinkamos persodinti aukščiau, todėl ateityje, klimatui toliau šylant, turėtų išnykti.
Pagal dabartinį klimato kaitos scenarijų iki šimtmečio pabaigos Vokietijos pietuose, Italijos šiaurėje bus klimatas, artimas Ispanijos pietums, prognozuoja mokslininkai. Tokiu atveju teks pamiršti ne tik ‘Riesling‘, ‘Langrein‘, bet ir aukštai kalnuose pasodintas ‘Pinot Noir‘.
CO2 tyrimo stotis Geisenheimo Universitete
Deja, kuo toliau vyno vertės grandinė nuo vynuogyno, tuo mažiau supratimo apie pokyčius. 92 proc. mažų vyndarių pastebėjo klimato pokyčių poveikį savo kompanijoje. Tačiau tuo gali pasigirti tik 70 proc. kooperatyvų ir tik 59 proc. importuotojų ir vyno prekybos mažmenininkų. Pusė iš 1700 apklaustųjų manė, kad jei dėl klimato kaitos keisis vyno stilius, vartotojai neliks ištikimi regionams ir vynams, kuriuos jie mėgsta dabar. O jei vynas dėl klimato kaitos pradės brangti, nereikia tikėtis, kad žmonės nepereis prie kitų gėrimų.
- Kas blogo dėl to, kad vynuogynai migruos iš pietų į šiaurę? Mažės vyno įvairovė. Per tūkstanmečius prie regionų prisitaikiusios vynuogės negalės būti perkeltos per kelis dešimtmečius. Pasirinkimas mažės – dalinuosi įspūdžiais po konferencijos „Vyno klubo“ bare.
- Vyno romantiko šnekos, - man atsako Egidijus Saulius Juodis – 82 metų profesorius, greta kurkšnojantis kavą. – Ši problema aktuali vienam procentui vyno vartotojų. Visi kiti gers tai, ką gaus nusipirkti ir nesuks galvos.
Visgi 56 proc. apklaustųjų profesionalų mano, kad vartotojai ateityje rinksis vyną, kuris pagamintas be neigiamo poveikio aplinkai. Tarp italų taip manančių yra 91 proc. Taigi vyno pramonė turi mažinti CO2 emisiją (taip manančių yra 74 proc.) ir siekti tvarumo (86 proc.). Tvarumo nori 96 proc. Šiaurės Europos ir 93 proc. Pietų Europos respondentų. Skeptiškesni yra Vidurio Europos ir Vokietijos profesionalai – tik 52 proc. jų palaiko CO2 emisijos mažinimo strategiją kaip būtiną priemonę. Kol kas sudėtinga tvarios vyndarystės įmones atpažinti. Todėl iniciatyvos gali imtis vyno prekiautojai. Marcusas Ihre Švedijos alkoholio mažmenos monopolyje „Systembolaget“ dirba penkių žmonių tvarumo patikros skyriuje ir yra atsakingas už 14 tūkst. pavadinimų vynų, kuriais prekiauja įmonė, tiekėjų ekologinę ir su aplinka susijusią patikrą. Jis pasakoja, kad „Systembolaget“ pasiekė, kad 2018 metais 25 proc. jų tiekėjų jau atitinka tvaraus verslo principus. Ką šiais klausimais mano lietuviai, nežinome. Kol į statistiką nepatekome, galime rinktis, kuo būti – atsakingais šiaurės europiečiais, į pavojų jau reaguojančiais pietų europiečiais ar kiek skeptiška Vidurio Europa.
[1] Suminė šiluma, arba Winklerio indeksas, skaičiuojamas, sumuojant kiekvienos dienos nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. temperatūros laipsnius, viršijančius 10 °C.