Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

Desertų vertinimai

Vynų vertinimai

Vyno žurnalas nr.27

Vyno žurnalas nr. 27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Vyno žurnalas nr.24

Aukštutinės Adidžės vynuogių veislės
Archyvas (nr.23 ) / Vynas ir vyno regionai

Jurgis Šliogeris


Aukštutinė Adidžė (Alto Adige) – tai Italijos– Austrijos pasienio regionas, nei Italija, nei Austrija. Vietiniai gyventojai save vadina vokiškai kalbančiais italais. Abiem kalbomis bendrauja su savitu akcentu, o tarp savęs šneka specifine vokiška tarme. Darbo etika čia yra kitokia nei „tikroje“ Italijoje, esančioje piečiau, vietoj chaoso ir improvizacijos čia vyrauja organizuotumas ir darbštumas.

 

Šį dvikalbį regioną, dar vadinamą ir Pietų Tiroliu (oficialiai Alto Adige-Südtirol), sudaro du dideli Alpių upių Adidžės (Etsch) ir Izarko (Isarco, Eisack) slėniai. Paprastai į Aukštutinę Adidžę keliaujama slidinėti. Tačiau nukeliavus ten ne sezono metu, negalima praleisti progos susipažinti su vietiniu vynu. Juolab kad šio krašto vynas Lietuvoje nėra gerai žinomas ir populiarus, o jis tikrai atstovauja Italijos vyno elitui. Galima džiaugtis tirolietiškais šardonė ar kabernė, tačiau neginčijamos regiono žvaigždės, pastaraisiais metais užtikrinusios regionui komercinį pasisekimą, yra baltieji „Sauvignon“ ir „Gewurztraminer“ bei raudonasis „Lagrein“. Dar reiktų paminėti „Pinot Bianco“ („Weisburgunder“), vis geresnį „Pinot Noir“ ir vietinę įdomybę – „Schiava“. Apskritai Aukštutinėje Adidžėje daromi vynai yra vieni įdomiausių Italijoje.

 

Gew urztraminer (Traminer aromatico)

Ši veislė sausiesiems vynams kelia didelius reikalavimus. Neatsitiktinai prie pavadinimo pridedamas žodelis aromatico. Darant saldųjį vyną, ši veislės savybė puikiai išnaudojama. Geras pavyzdys – kooperatyvo „Termeno“ vynai „Terminus“ ir „Roen“. O štai iš tos pačios veislės padaryti sausąjį vyną yra gana didelis iššūkis, nes stiprų aromatą suderinti su švelnumu ir elegancija taip pat sunku, kaip ir labai ryškų, rėksmingą makiažą su elegantiškumu.

Tipiškam Tirolio tramineriui būdinga gėlių ir citrusinių vaisių aromato puokštė (rečiau pasitaiko egzotiškų vaisių aromatas, įprastas Elzaso „Gewurztraminer“ vynui). Ją papildo mėsiškos natos, vadinamos specking (speck – vietinis kumpis) ir labai vertinamos vietinių. Šiuo požiūriu tikrai geras elegantiškas, išraiškingas vynas „Cantina Terlan Lunare“, daromas ne tramineriui įprastose plieno talpose, o didelėse ąžuolinėse statinėse. „Lunare“ išsiskiria dideliu minerališkumu.

 

Lagrein

Jos namai Aukštutinėje Adidžėje, kitur ši veislė reta viešnia. Dar visai neseniai į ‘Lagrein‘ buvo žiūrima nelabai rimtai, ji vadinta kaimiška veisle, tačiau pastaraisiais metais ji padarė didžiulį šuolį ir padėjo Aukštutinei Adidžei išsiveržti į Italijos raudonojo vyno elitą.

Dolomitinių Alpių papėdėje iš ‘Lagrein‘ gaminamas vyna kvepia miško uogomis, kurias papildo mėsiškos natos, pasižymi geru rūgštingumu bei išraiškingais taninais. Gerai tinka brandinti ąžuolo statinėse. Geriausias lagreinas jaunas: gal ir ne itin stebina savo vaisišku aromatu, tačiau yra tvirtos struktūros, o bręsdamas įgyja sudėtingą aromato puokštę ir švelnią, savitą faktūrą. Puikus pavyzdys yra minerališkas „Porphyr“ iš „Terlan“ vyninės. Lagreinas – tai labai geros lauktuvės iš Šiaurės Italijos. Brangesnis vynas stebina savo sudėtingumu ir struktūra, o pigesnis irgi retai nuvilia, puikiai tinka užsigerti prie vakarienės.

 

Pinot Bianco (Weissburgunder )

‘Pinot bianco‘ laikoma sunkia ir nedėkinga veisle. Išskyrus Elzasą, Pfalcą, Badeną ir Friulį, retai kur pavyksta šios veislės sausasis vynas. ‘Pinot bianco‘ su Alto Adige DOC kilmės nuoroda nėra lengvai degustuojamas vynas: nors geros rūgšties, tačiau silpno aromato, o didžiausias jo pranašumas – tvirta struktūra, leidžianti tikėtis, kad vynas gerai bręs. Pagal stilių vynai labai skiriasi. „Schulthauser“ iš kooperatyvo „San Michele-Appiano“ – asketiškas, sausas, minerališkas, mažai vaisiškas, bet gana ilgai trunkančio skonio. Jo priešingybė yra medaus gaidų ir saldžių melionų aromatų „Dellano“ iš kooperatyvo „Bolzano“. O „Niedermayr“ vyninės „Weissburgunder“ yra gėliškas, šiek tiek citrusinis – švelnus ir lengvas. Gal labiausiai išsiskyrė aukštuminis (vynuogynai 500–900 m aukštyje) gėliškas, aliejiškas, su medaus kvapais ir švelnia statinės gaida „Vorberg“ iš „Cantina Terlan“. Vynas, su mielėmis laikomas nuo 8 iki 11 mėnesių, pasirodė nepaprastai lengvas ir gaivus. Aukščiausia ‘Pinot Bianco‘ klasė.

 

Pinot Nero (Blauburgunder)

‘Pinot Nero‘– tai atskira istorija. Atrodo, kad svajonės apie didžiuosius burgundus pažadina viso pasaulio enologus. Ambicijos neaplenkia ir Adžidės slėnio. Jau nemažai metų naujieji rajonai rytinėje slėnio dalyje apsodinami šia veisle. Geriausiems vynams būdingas lengvumas, švelnumas, braškių, aviečių vaisinės natos, šiek tiek mėsiškų akcentų ir gera struktūra. Jiems gal ir trūksta prancūziškų brolių gilumo ir subtilumo, tačiau yra išimčių – vynai „Mason di Mason Manincora“, „Barthenau Vigna Sant’Urbano Hofstattera“ ar „Schweizer Haasa“ neįtikėtinai gerai bręsta, įgauna subtilumo, gelmės ir kilmingumo. Paprastesni pinotai Adidžėje gali ir nuvilti. Todėl ieškantiems lengvesnio vyno prie valgio, patarčiau rinktis „Schiava“.

 

Schiava (Vernatsch)

Pagaliau ir ‘Schiava‘1. Po lagreino šis vynas, teturintis 12 proc. alkoholio, nedrąsiai vaisiškas ir lengvučio kūno buvo kaip skrydis į kitą planetą. Iškart nusiraminau ir degustuodamas „Schiava“ patyriau didžiulį malonumą.

Vynuogės ‘Schiava‘ Aukštutinėje Adidžėje laikomos vietinėmis ir gana plačiai ten auginamos. Kadangi regionas yra dvikalbis, tai tarp vokiškai kalbančių vyndarių ši veislė vadinama ‘Vernatsch‘. Pirmąkart ji pradėta minėti XVI a. pradžioje. Įdomus istorinis faktas: Mussolini laikais buvo sudaryta vyno vertinimo komisija, kuri „Schiava“ vynui skyrė vietą sąrašo viršuje greta Pjemonto barolo ir barbaresko. Šiai veislei būdinga labai šviesi rausva spalva, mažas rūgštingumas, lengvi taninai ir mažas alkoholio kiekis. Geriausias „Schiava“ vynas gaminamas Lago di Kaldare (Lago di Caldaro DOC) (vok. Kaltersee) ir Santa Madalenoje (Santa Maddalena DOC).

1970 m. vynas „Lago di Caldaro“ pirmasis iš Aukštutinės Adidžės vynų gavo teisę į kilmės nuorodą DOC. Šis aukštos klasės raudonasis vynas daromas nedidelėje teritorijoje, kuri apima dalį Trentino ir Bolcano provincijų. Tai teritorijos, turinčios labai tinkamą mikroklimatą, kurį sukuria netoliese esantis ežeras. Vynas daromas beveik tik iš veislės ‘Schiava‘, nors taisyklės ir leidžia naudoti iki 15 proc. ‚Lagrein‘ ir ‘Pinot Nero‘. Įdomiausi buvo tie vynai, kuriuose šią nelengvą veislę pasisekė paremti didesniu minerališkumu ir gilumu. Labai tinka su rūkyta mėsa, vietiniu kumpiu (speck).

 


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos