2012.07.16

Štai jau trečias dešimtmetis kai vyno pasaulyje pastebimas „Sauvignon Blanc“ žvaigždės kilimas. Nuo 1990 m. ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogynų plotas pasaulyje padidėjo 258 proc. – nuo 60 700 ha iki 217 360 ha. Dabar tai penktoji pagal populiarumą veislė pasaulyje, o jos vynas yra vienas mėgstamiausių tarp vyno mėgėjų. Du klasikinius vyno stilius – Luaros gaivų, žolišką ir Bordo švelnesnį, maišytą, brandintą ąžuolo statinėj – per pastaruosius trejetą dešimtmečių papildė aromatingas, aštrus, tropinių vaisių skonio Malboro ar labiau citrusinius vaisius primenantis Martinboro „Sauvignon Blanc“ iš Naujosios Zelandijos, taip pat minkštas, nokus, kiek salstelėjęs ąžuolo statinėj brandintas Austrijos vynas bei lengvas, gaivuss Čilės vynas. Šios prancūziškos kilmės vynuogės visuomet buvo mėgstamos tarp įvairių šalių someljė ir vyno prekiautojų. Po to, kai Naujojo Pasaulio vyndariai pasiūlė vaisiško, lengvai suprantamo „Sauvignon Blanc“, kurį puikiai priėmė vyno mėgėjai, šio vyno sulaukė pasaulinė sėkmė.

Daugiau užauginama, daugiau parduodama

‘Sauvignon Blanc’ yra Bordo (Prancūzija) vynuogių veislė, dabar auginama daugelyje pasaulio vyno regionų. Luaros slėnis, Napa, Malboras, Martinboras, Adelaidės Kalvos, Kasablanka, Leida (Leyda), Vakarų Keipas, Štyrija, Friulis – tai vėsūs, saulėti regionai, kuriuose geriausiai atsiskleidžia šių vynuogių gaivumas, aitrumas, kvapnumas, žoliškumas, vaisiškumas ir kuriuose pastaruosius du dešimtmečius ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogynų plotai kasmet didėjo. Plačiausiai žinomas Naujosios Zelandijos pavyzdys: čia eksportuojantys vynuogių augintojai ‘Sauvignon Blanc‘ plotus padidino šešiskart.

Šalyse, kur stipri vidinė rinka, ‘Sauvignon Blanc’ reikšmė taip pastebimai išaugo. Austrijos vynuogynuose jos plotai išaugo nuo 314 ha 1999 metais iki 753 ha 2007-aisiais. Svarbiausiame ‘Sauvignon Blanc’ regione Štyrijoje (Steiermark) šios veislės vynuogių, lyginant su kitomis baltosiomis veislėmis, dalis padvigubėjo.

Čilėje ‚Sauvignon Blanc’ potencialas labai geras. Pagal 2002 metų duomenis, šių vynuogių paklausa tarp šalies vyndarių pralenkė pasiūlą.

Sėkmės priežastys

Didėjantį „Sauvignon Blanc“ populiarumą lėmė daugelis priežasčių. Kai kurios, tarkim, skoninės savybės, priklauso nuo pačių vynuogių, kitos, pavyzdžiui, derėjimas su maistu – someljė ir vyno bei maisto apžvalgininkų pastangų rezultatas, nesudėtinga priežiūra vynuogyne ir galimybė gaminti skirtingo stiliaus vynus – pažangių pokyčių vynuogininkystės ir enologijos srityse rezultatas. Dar esama kai kurių socialinių priežasčių, pavyzdžiui, rinkoje ėmė per daug dominuoti „Chardonnay“, vartotojai tiesiog šio vyno persisotino, ir tai atvėrė kelią kitų vynuogių vynui.

Titnagu (kairėje) garsėja Pouilly Fume, Kimeridžio moliu (dešinėje) - Sancere dirvožemis

Geresnis skonis

„Sauvignon blanc“ kvepia rabarbarų, agrastų, juodųjų serbentų lapais, vėsaus klimato regionuose – paprika. Vynuogių paplitimas įvairiuose regionuose su skirtingu klimatu, dirvožemiu, vynuogininkystės tradicijomis lėmė skirtingų „Sauvignon Blanc“ stilių atsiradimą:

-                                   gaivus, nebrandintas ąžuolo statinėj – švaraus, gaivus skonio, neryškaus aromato (nebrangus bordo, kai kurie „Sancere“);

-                                   žemiškas (kai kurie minerališki „Pouilly Fume“ ir ne tokie ąžuoliški elitiniai bordo) – kūningas, pripildantis visą burną, kvepiantis šlapia žeme ar sausa dirva;

-                                   aromatingas (kokybiškiausi iš Naujosios Zelandijos, Centrinių Luaros slėnio vynuogynų: Poully Fume, Sancere, Quincy, Reuilly, Menetou-Salon, iš Ruedos (Ispanija), Pietų Afrikos ir Čilės – vyrauja žalumos, žolės, citrusų, agrastų, netgi trpinių vaisių aromatas ir aštri, kandi rūgštis;

-                                   sodrus, ąžuoliškas (ąžuolo statinėje brandinti „Sauvignon Blanc“, elitiniai bordo) – sodrios, grietinėlės tekstūros su dūmo aromatu.

Štajemarko šlaitai Austrijoje

Daugybė „Sauvignon Blanc“ stilių – teigiamas bruožas, kadangi vienos veislės vynuogės gali patenkinti įvairaus skonio pirkėjų poreikius. O ir vyndariai stengiasi vyno skonį derinti prie besikeičiančio vartotojų skonio.  Ryškiausiai „Sauvignon Blanc“ skonio evoliuciją atskleidžia Naujosios Zelandijos vyno pokyčiai per pastaruosius porą dešimtmečių: nuo egzotiško, sodraus skonio iki nokaus, saldaus,  aromatingo ir galiausiai prie lengvo, minerališko. Austrijos „Sauvignon Blanc“ neseniai taip pat įgijo naujų bruožų – tapo vaisiškesne, minkštesne, saldesne ąžuolo statinėje brandinto Pessac-Leognano vyno versija.

Rytas Pessac Leognane (Bordo)

Tinkama priežiūra vynuogyne

Jei ši veislė netinkamai prižiūrima, iš jos pagaminamas perdėm žoliškas vynas. Be to, ši veislė anksčiau buvo labai neatspbari kai kurioms ligoms. Tačiau pastaruoju metu buvo išvesta ligoms atsparių klonų, dėl to derliai tapo reguliarūs ir pakankamai dideli, kad šių vynuogių vynas būtų naudojamas nebrangiems mišiniams ir nemaišytiems stalo vynams (VdP) gaminti. Regionuose, kur daugiau lyja, imta naudoti priedangas nuo lietaus, o kur sausiau – sumontuotos drėkinimo sistemos. Taip per trumpą laiką šias vynuoges auginti tapo paprasčiau ir kiekvienas augintojas gali pagaminti gana geros kokybės vyno. Todėl ateity galime tikėtis dar aukštesnės kokybės ir žemesnių kainų. Dėl šių dviejų priežasčių „Sauvignon Blanc“ taps dar populiaresnis.

Teigiamas vartotojų ir someljė požiūris

Vyno profesionalai pabrėžia „Sauvignon Blanc“ lankstumą derinant su įvairiu maistu. Statinėje nebrandintas, šviesių, gaivių aromatų ir aštresnės rūgšties vynas tinka prie daugelio salotų, patiekalų su pipirais, smidrais, baklažanais, porais, šviežiomis jūros gėrybėmis, vėžiagyviais, paukštiena, kiauliena ir veršiena, pagardinta citrusais, kapariais, česnakais, alyvuogėmis, imbieru. Taip pat skanu užgerti salotas su ožkos sūriu, makaronus, patiektus su pupelėmis, pomidorais, pesto padažu. Pabrandintas „Sauvignon Blanc“ puikiai dera su vegetariška lazanija, aštresnio skonio žuvimi.

Arūnas Starkus