2010.01.24

Knygos apie maistą daugeliui mūsų tapę įkvėpimo šaltiniu. Pasaulyje ir Lietuvoje auganti maisto gaminimo aistra iškelia viešumon naujas asmenybes, jau žinomiems piliečiams padeda išviešinti savo močiučių ir mamų virtuvės paslaptis. Leidyklos pažėrė neprofesionalių Lietuvos virėjų knygų, tačiau pasirodo viena kita ir verstinė knyga. Nesiimu vertinti virtuvės knygų turinio. Įdomiau patikrinti, ar profesionaliai dirba knygos gamintojai: vertėjai, redaktoriai – žmonės, kurių nematoma ranka tekstą pakeičia gerokai labiau, negu daugelis mūsų įsivaizduoja. Virimo knygos – specializuota sritis. Tokią literatūrą versti ir redaguoti nelengviau, nei knygas apie kompiuterius, laivus ar akvariuminių žuvelių auginimą. Deja, kartais tenka nusivilti, kai leidyklos išleidžia nepakankamai profesionaliai išverstas knygas, taip klaidinamos skaitytoją.

Gerard Depardieu, Gurmano knyga, 2009, laidykla "Obuolys", iš vokiečių kalbos vertė Jūratė Pavlovičienė.

Graži, įdomi, reikalinga knyga. Malonu ją skaityti, tačiau skaudu matyti banaliausias klaidas, kurių šiais laikais nedaro net ir pradedantis padavėjas. Trumpučiame skyrelyje apie vyną (vos 27 eilutės per pusę puslapio septynioliktajame knygos puslapyje): terminas terroir keliuose sakiniuose išverstas, kaip „dirva“. Enciklopediniuose leidiniuose šis terminas nebeverčiamas, nes jis reiškia geologinių, topografinių, geografinių, meteorologinių, vynmedžių auginimo ir net vyno darymo savybių visumą. Dirva – per siauras, tiesioginis vertimas iš prancūzų kalbos. Tai, kad šis prancūziškas žodis buvo vokiškame tekste, reiškia, kad ir vokiečiai nelinkę jam ieškoti atitikmens.

Lietuvoje yra buvę pasiūlymų terroir versti į „žemes“ – platesnę sąvoką, nei žemė ar dirva. Siūlymas dar neprigijo, nors T. Stevenson „Vyno enciklopedija“ šis žodis jau vartojamas lygiagrečiai  su terroir.

Arūnas Starkus