Europos regionų vietinių baltųjų vynuogių festivalis Vilniuje

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą liepos 8 d. rengia ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – Europos regionų vietinių baltųjų vynuogių festivalį. Festivalis vyks „Vyno klubo“ parduotuvėje Vilniuje. Lankytojams bus suteikta galimybė paragauti daugiau nei penkiolika vynų pagamintų iš europietiškų baltųjų vynuogių veislių.

Ar daug žinome apie Europos baltąsias vietines veisles ir jų žymėjimą? Vietinės (autochtoninės) vynuogės - tai tikram regionui arba šaliai būdingos vynuogių veislės, kurios retai auginamos kitose vietovėse. Plačiau paplitusios po pasaulį, ypač, prancūziškos veislės paprastai vadinamos „tarptautinėmis“. Tiesa, ne visi vartotojai žino iš kur yra kilusios įvairios vynuogių veislės, o kartais tokių žinių pritrūksta netgi vynuogių augintojams, jeigu vynuogynai yra pasodinti seniai arba skirtingos veislės yra persimaišiusios vynuogyne.

Kitas iššūkis vartotojui glūdi vyno klasifikavimo sistemose, kai tradicinių regionų vyno etiketėse nurodoma tik apeliacija, o informacijos apie vynuogių veisles nėra. Tokiais atvejais tik gerai išmanantys vyndarystės geografiją gali iššifruoti vyno sudėtį. Pavyzdžiui, iš Burgundijos kilusi ‚Chardonnay‘ vynuogė visada yra panaudojama Pouilly Fuissé, Chablis, Mersault vynuose. Baltieji Bordo vynai dažniausiai yra maišomi iš čia kilusių ‘Sémillon’ ir ‘Sauvignon Blanc’. Luaros slėnyje baltieji Sancerre ir Pouilly-Fumé yra daromi vien iš ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių.

Septintajame dešimtmetyje Italija pradėjo kurti panašią į prancūziškąją vyno ženklinimo sistemą. Iš prancūzų buvo perimta ir tradicija ne visada žymėti vynuoges, o tik nurodyti apeliaciją. Tarkim už Veneto Soave vyno pavadinimo slepiasi ‘Garganega’ veislė, o Pjemonto baltasis Gavi vynas daromas iš ‚Cortese‘ veislės vynuogių. Trebbiano d’Abruzzo išvertus iš italų kalbos reiškia “Trebiano iš Abrucų”- ‘Trebbiano’ yra itin populiari Abrucų veislė. Vokietijos klasikiniuose regionuose, Mozelyje ir Rheingau, balto vyno etiketėje taip pat retai sutiksime vynuogių pavadinimus – paprastai tai bus klasikinė vokiška ‚Riesling‘ veislės vynuogė.

Kita vertus, dėl didėjančio vartotojų spaudimo dauguma Europos vyndarių pradėjo žymėti vynuogių veisles etiketėse. Pavyzdžiui, austriškos etiketės yra vienos informatyviausių, nors Austrijos DAC klasifikacija ir turi panašumu su Prancūzijos apeliacijų sistema, kur didžiausias dėmesys yra skiriamas specifinėms vynuogių auginimo zonoms. Dažniausiai galima sutikti austriško baltojo vyno pagaminto iš vietinės ‘Grüner Veltliner’ veislės, kuri auginama iš esmės tik šiame krašte.

Ispanijoje taip pat auginama nemažai įdomių baltųjų vietinių veislių – šiaurės vakaruose, Rueda regione, karaliauja ‘Verdejo‘, tai itin aromatinga ir gaivi vynuogė, o Valdeorras yra žymus geriausiais vynais iš ‚Godello‘ vynuogių. Pastarieji vynai neretai brandinami ąžuolo statinėse. Putojančio cava vyno gamybai tradiciškai naudojamos trys ispaniškos veislės ‘Macabeo’, ‘Parellada’ ir ‘Xarel-lo’. Visas šias vynuoges galima sutikti ne tik mišinyje, bet ir atskirai, kaip įprastus baltuosius vynus. Šiaurės Ispanijos, Galicijos, pasididžiavimas ‘Albariño’- itin tinkama vasarai, daug rūgšties turinti vynuogė.

Ne visi Italijos ir Prancūzijos klasikiniai regionai ir jų baltieji vynai yra sunkiau įkandami pradedantiesiems vyno mėgėjams. Pavyzdžiui, Friuli regiono simbolis – ‘Friuliano’ vynuogė paprastai puikuojasi etiketėje. ‘Pecorino’ pavadinimas dažnai sutinkamas vynuose iš rytinės pakrantės regionų kaip Markė ir Abrucai. ‘Fiano’ yra kylanti veislė Sicilijoje, nors yra kilusi iš Kampanijos regiono. Galiausiai vokiškai kalbantis Elzasas - retas Prancūzijos regionas, kur beveik visada etiketėje rasime konkrečios vynuogės pavadinimą. Jų tarpe prieskoninga ‚Pinot Gris‘ ir aromatingoji ‘Gewürztraminer’, kuri yra viena iš Elzaso pažibų.