Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, jog Berlynas yra vienas iš tipiškų milijoninių miestų, kuriame daug gyvybės, judėjimo: gausus eismas, aktyvus naktinis gyvenimas, nepaisant to, kad miestą slegia didžiulės skolos ir bedarbystė. Naujasis Berlynas yra ne tik liūdesio ar praeities šmėklų vieta. Jis pilnas savimi pasitikinčių, iš įvairių pasaulio šalių atkeliavusių žmonių. Per paskutinius penkiolika metų iš Berlyno išsikraustė ar į jį atsikraustė beveik du milijonai gyventojų. Tokio „tautų kraustymosi“ dar reikėtų gerai paieškoti.
Vis dėlto, atidžiau pasidomėjus, Berlyno savitumas išryškėja. Už apsilankymą viename iš restoranų miesto centre neteks mokėti sąskaitų, kurios Londone ar Niujorke tebūtų užtekę užkandžiams. Net ir gaudami tik bedarbystės pašalpą, žmonės kavinėse su alaus bokalu prie televizoriaus ekrano serga už savo futbolo komandą. Berlyniečiai didžiuojasi miestu, kuris jiems visiškai neprimena kitų pasaulio didmiesčių, kaip antai Niujorko, Londono, Paryžiaus ar Tokijo. Dar sakoma, jog Berlynas esąs tyliausia ir lėčiausia iš pasaulio sostinių. Ir kur skubėti miesto žmonėms, iš kurių kas antras yra bedarbis, o likusieji dirba visuomeniniame sektoriuje?
Berlynas neturi vieno centro, senamiesčio ar miesto parko, kuriame būriuotųsi didelės minios žmonių. Miestą sudaro daugybė didesnių ir mažesnių salų su savitu mikroklimatu. Kiekvienoje iš jų gali rasti ir senų, ir naujų pastatų, drabužių, maisto ir kitokių prekių parduotuvėlių, kavinių, restoranų, biurų ar vyno parduotuvių.
Berlyno vyno parduotuvės
Pagrindiniai Berlyno specializuotų vyno parduotuvių bruožai: nedidelės, kiekviena turi savitą vyno pasiūlą, dažniausiai dirba patys savininkai, o pigiausio vyno kaina siekia apie penkis eurus. Sakoma, jog Vokietijoje perkamiausi vynai yra iš prekybos centrų ir tekainuoja tris ar keturis eurus. Tad negalėdami konkuruoti su šio pasaulio didžiųjų kainomis, mažieji, pažinodami kone kiekvieną savo pirkėją ir būdami jiems tarsi draugai vyno pasaulyje, stengiasi pabrėžti vynų išskirtinumą, atsižvelgti į konkrečius vyno mėgėjų lūkesčius ir poreikius.
Kiekviena parduotuvė atidarymo metais orientavosi į tam tikrą pirkėjų grupę. Parduotuvėje „Viniculture“ dažniau lankėsi pagyvenę, išsilavinę žmonės, kuriems vyno kilmė buvo daug svarbiau nei gamintojas. „Wein & Glas Compagnie“ pirkėjai, atvirkščiai, – jauni žmonės, studentai su ribotu žinių apie vyną bagažu. „Paasburg´s WeinAusLeidenschaft“ visų pirma orientavosi į restoranus ir kavines (75 proc.) ir tik 25 proc. pirkėjų buvo privatūs asmenys. Laikui bėgant, keitėsi ir kone visų vyno parduotuvių klientūra. Klientai jau nebeskirstomi į jaunus ir pagyvenusius. Dabar kalbama apie klientūrą nuo 35 iki 60 metų su didesnėmis pajamomis ir puikiu žinių apie vyną bagažu. Vynas daugumai naujų pirkėjų tapo jų gyvenimo stiliaus sudėtine dalimi.
Visą straipsnį ir Berlyno vyno parduotuvių apklausos rezultatus rasite spausdintoje "Vyno žurnalo" versijoje