Apie ką šiuo metu kalba pasaulio someljė,

paprašėme papasakoti daugkartinio Lietuvos ir Baltijos someljė čempiono, ketvirtąją vietą pasaulio someljė čempionate šiemet laimėjusio Martyno Pravilonio.

Vyno pasaulis šiais laikais yra itin dinamiškas bei sparčiai kintantis, o vyno kokybė dar niekada nebuvo tokia aukšta. Didėja ir vyno įvairovė. Kiekvienais metais atsiranda vis naujų, someljė ir vyno mėgėjus džiuginančių vyno regionų, iš naujo atrandamos seniai pamirštos vynuogių veislės bei vyno stiliai.

Šiais metais teko daug keliauti kartu su someljė bendruomene siekiant geriau pažinti Europos vyno regionus. Kelionių metu ne tik daug bendrauta su vyndariais bei regionų, apeliacijų atstovais, bet ir su kolegomis iš viso pasaulio dalintasi mintimis, kas šiuo metu įdomu vyno profesionalams, ką norisi parodyti ir kokie vyno regionai, vyno stiliai bei vynuogės gali sudominti restoranų lankytojus bei vyno pirkėjus.

Jei klaustumėte apie geriausių pasaulio someljė vyno skonį bei tai, kas juos šiuo metu domina, tektų pasakyti, kad viskas. Koks margas šiuo metu vyno pasaulis, toks pat margas ir someljė domėjimosi laukas – nuo vermuto, chereso ar sakės iki klasikinių vyno regionų, tokių kaip Burgundija, Riocha ar Bordo. Visgi yra kelios daugelį jaunų someljė vienijančios temos, kurios galiausiai lemia, jog tam tikri vyno regionai, vynuogės ar konkretūs vyndariai atsiduria jų dėmesio centre.

Praėjo galingo, alkoholiško, smarkiai naujo ąžuolo paveikto vyno laikai. Kone visi sutikti someljė šiuo metu tiek baltuosiuose, tiek raudonuosiuose vynuose ieško dermės, elegancijos, skaidrumo, tam tikro lengvumo ir vyndarystės neužgožtos vynuogių ir terroir išraiškos. Taip pat – vyno savitumo. Vynas turi derėti su maistu, tad gaivi rūgštis yra daugelio šiuo metu „madingų“ vynų skiriamasis bruožas. Toks požiūris į vyną lemia, kad someljė šiuo metu linkę gręžtis arba į tradicinius vyno regionus, arba į pamirštas, bet naujai atrandamas vyndarystės vietas, kuriose auginamos įdomios vietinės vynuogių veislės, yra senų vynuogynų bei puoselėjamos vyndarystės tradicijos. Aplinką ir gamtą gerbiantis vyndarys-vynuogių augintojas ir minimalios intervencijos vyndarystė jau tapo beveik privaloma įdomiam vynui.

Žemiau pateikiu keletą naujai atrandamų regionų, kuriuose šiuo metu daromas vynas traukia someljė dėmesį ir ima vis plačiau rastis geriausių pasaulio restoranų vyno meniu.

Kalbant apie sultingus, elegantiškus, tobulai terroir atspindinčius vynus, daromus žmonių, didžiąją laiko dalį praleidžiančių vynuogynuose ir pažįstančių kiekvieną jų lopinėlį, vyno mėgėjų dėmesys iškart krypsta į Burgundiją ir tokias apeliacijas, kaip Chambolle-Musigny ar Volnay. Tačiau viso pasaulio vyno mėgėjų troškuliui nenumaldomai didėjant ir Burgundijos vyno kainoms augant, someljė ėmė dairytis alternatyvų.

Viena jų netruko tapti čia pat Burgundijos pietuose esantis Božolė vyno regionas. Tai raudonojo vyno kraštas, kurio daugiau nei 90 proc. vynuogynų yra apsodinta ‘Gamay‘ vynuogėmis. XX a. pabaigoje regiono svarbiausias vynas buvo kiekvienų metų trečiąjį lapkričio ketvirtadienį fanfaromis ir fejerverkais pasitinkamas „Beaujolais Nouveau“.Lengvas, aromatingas, raudonomis uogomis bei bananais kvepiantis vynas, padarytas karboninės maceracijos būdu, kasmet būdavo sutinkamas su džiaugsmu, tačiau susidomėjimas juo tetrukdavo vos porą savaičių. Netrukus šventė ir vynas pasimiršdavo, o rimčiau į Božolė regione daromus vynus pažvelgdavo vos vienas kitas vyno mėgėjas. Vis dėlto pastaruosius dešimt metų viskas ėmė sparčiai keistis naujos kartos vyndarių dėka. Remdamiesi minimalios intervencijos vyndarystės filosofija, jie ėmė rodyti, jog geriausiuose Božolė regiono terroir galima padaryti sultingo, vaisių, prieskonių bei mineralų natų kupino vyno, kurio kaina gerokai mažesnė nei šiaurėje, Kot d’Ore (Cote d’Or), daromo „Pinot Noir“. Netrukus dešimties Beaujolais Cru kaimelių (Saint Amour, Juliénas, Chénas, Moulin-à-Ven, Fleurie, Chiroubles, Morgon, Régnié, Brouilly, Côte de Brouilly) vynas ir tokie gamintojai, kaip „Lapierre“, „Foillard“, „Breton“ ar „Thevenet“, ėmė atsirasti geriausių pasaulio restoranų bei vyno barų vyno meniu, o jiems iš paskos atsekė ir kiti. Dabar tai vienas dinamiškiausių Prancūzijos vyno regionų, kuriame apstu aplinką gerbiančių ir terroir vyne gebančių atskleisti vyndarių, darančių puikios vertės itin gastronomišką vyną.

Kitas Prancūzijos regionas, kurio istorija labai panaši į Božolė tuo, kad prieš 15–20 metų į jį retas someljė žiūrėjo rimtai, o dabar dėl jo vynų kraustosi iš proto, yra Luaros slėnis, tiksliau, Tureno (Touraine) provincija. Nepaisant to, jog baltieji ‘Chenin Blanc‘ ir raudonieji ‘Cabernet Franc‘vynuogių vynai knygose apie vyną visą laiką buvo minimi kaip vieni iš klasikinių prancūziško vyno pavyzdžių, dabartinis jų populiarumas tarp jaunų someljė, kaip ir Božolė regione, yra gana naujas reiškinys, glaudžiai susijęs su vyndarių kartos pasikeitimu bei regione išpopuliarėjusia natūraliąja vyndaryste. Jaunųjų vyndarių dėmesio centre – tvarumas, terroir išraiška, vynų gastronomiškumas. Svarbiausia „Chenin Blanc“apeliacija Turene – Vouvray. Čia daromų baltųjų vynų skalė – nuo saldžių iki visiškai sausų. Vynai kvepia antaniniais bei keptais obuoliais, svarainiais, persikais, lanolinu. Kai kurie gamintojai brandinimui pasitelkia naujas ąžuolo statines, kurios vynui suteikia skrebučio, sviesto natų. Bendras visų stilių vyno bruožas – aukštas sultingos rūgšties lygis, užtikrinantis vyno ilgaamžiškumą. Geriausi raudonieji daromi iš ‘Cabernet Franc‘Chinon bei Bourgueil apeliacijose. Šiek tiek žoliški, vyšnių bei serbentų aromato raudonieji kartais gali turėti žemiškų ar kiek gyvuliškų natų, bet niekada nestokoja gaivos, o struktūriškai gali būti vidutinių ar net gausių taninų. Daugeliu atvejų nebrangūs vynai gali būti vartojami jauni, tačiau geriausi garsių gamintojų raudonieji pasižymi ne vieno dešimtmečio brandos potencialu. Labai smagu, kad šių metų Lietuvos vyno čempionate turėjome galimybę paragauti ir įvertinti vieno puikiausių Chinon apeliacijos gamintojų Bernard‘o Baudry vyną, kuris išsiskyrė iš kitų Prancūzijos raudonųjų savo gaiva, sultingumu, puikia derme ir švariu raudonų uogų bei paprikos natų kupinu aromatu.

Be abejo, ne tik Prancūzija yra prikausčiusi dabartinių someljė dėmesį. Štai Pietų Italijoje Markė bei Sicilija daugelį pakerėjo puikios vertės, sultingais ir traškiais raudonaisiais bei baltaisiais vynais. Markės superžvaigžde tapo baltosios vynuogės‘Verdicchio‘, iš kurių Kasteli di Jezio (Castelli di Jesi) bei Matelikos (Matelica) zonose pavyksta padaryti puikios struktūros, citrina, kaulavaisiais bei jūriniu minerališkumu pasižyminčių vynų. Daugelis jų puikiai bręsta ir iki galo atsiskleidžia tik po kelerių metų brandinimo butelyje. Vynų kainos kol kas nėra didelės, o gastronominio pritaikymo jiems apstu, tad nenuostabu, jog someljė entuziazmo „Verdicchio“nestinga. Kitas karštasis vyno taškas (ir perkeltine, ir tiesiogine prasme) yra Etnos ugnikalnis Sicilijoje. Kaip ir kitose Sicilijos vietose dešimtajame XX a. dešimtmetyje, aktyviausio Europos ugnikalnio papėdėje kilo vyno kokybės revoliucija. Tokie gamintojai kaip „Benanti“ ar „Terre Nere“ atsigręžė į vietines raudonąsias vynuoges ‘Nerello Mascalese‘bei ‘Nerello Capuccio‘ ir vyno pasauliui dovanojo kai ką tarp barolo ir Burgundijos „Pinot Noir“. Sultingi, tvirtos struktūros, veržlios rūgšties ir kvapnūs, tačiau šiek tiek šiurkštoki raudonieji vynai tapo puikia alternatyva kilmingiesiems ‘Nebbiolo‘ vynuogių vynams iš Pjemonto. Netrukus ir čia vyndariai noriai šoko į natūralumo traukinį bei ėmė kalbėti apie atskirų vynuogynų ir zonų, vadinamų contrada,reikšmę bei unikalumą. Kartu plūstelėjo investicijos ir vyndariai iš kitų Italijos regionų. Štai 2017-aisiais garsusis Barbaresko maestro Angelas Gaja paskelbė apie bendrą projektą su vietine Etnos žvaigžde Albertu Graciu. Taigi someljė gavo visa, ko trokšta: įdomios vynuogių veislės, unikalus, žadą atimantis terroir, natūralioji vyndarystė ir kol kas gana nebrangūs, bet aukštos kokybės, puikūs gastronominiai vynai. Nenuostabu, kad Etna Rosso bei Etna Bianco (čia dominuoja minerališka, daug rūgšties turinti vynuogių veislė ‘Carricante‘) šiuo metu yra vienos dinamiškiausių apeliacijų Italijoje.

Galiausiai turiu paminėti ir Portugaliją. Sodrūs, galingi ir prieskoniški Doro raudonieji, daromi iš vietinių ‘Touriga Nacional‘, ‘Touriga Franca‘ir kitų porto gamybai naudojamų veislių, jau ne vieną įtikino, jog čia galima daryti ne vien saldų pastiprintą vyną, bet ir pasaulinės klasės sausuosius vynus. Tačiau dabar someljė žvilgsnis nukrypo į kitus regionus, pavyzdžiui, šiaurėje esantį Vinjo Verdę (Vinho Verde) ar į pietus nuo Doro esančią Bairadą (Bairrada). Panašu, kad Bairada turi daugiausiai galimybių sulaukti sėkmės. Nedidelis, smarkiai Atlanto vandenyno veikiamas regionas į pietus nuo Dauno (Dão) labiau garsėja keptais paršeliais nei čia gaminamu vynu, tačiau tai ima keistis, mat Bairada išties turi kuo pasigirti. Visų pirma, tai buvo pirmasis Portugalijos vyno regionas, dar XIX a. pabaigoje putojantį vyną ėmęs daryti tradiciniu būdu. Daug rūgšties turinčios baltosios vynuogės ‘Arinto‘, ‘Maria-Gomes‘, ‘Cercial‘ ir ‘Bical‘puikiai tinka baziniam vynui, kuris po poros metų su mielių nuosėdomis įgyja potencialo tapti struktūrišku, gyvos ir gana kietos rūgšties, citrusų bei autolizės aromatais pasižyminčiu putojančiu, idealiai tinkančiu prie jau minėto kepto paršelio. Pastaraisiais metais iš šių vynuogių daromi baltieji stebina ne ką mažiau. Geriausi ilgaamžiai ąžuolo statinėse laikyti vynai pasižymi kompleksišku skoniu, kuriame citrusų, kaulavaisių ir žolelių natos nuostabiai dera su sūriu jūrišku minerališkumu. Visgi ryškiausia Bairados žvaigždė yra raudonosios ‘Baga‘.Dar visai neseniai šios vynuogės buvo auginamos tik dėl didelio derlingumo, o dabar jos tapo geriausių regiono vyndarių pasididžiavimu ir užima svarbiausią vietą jų vyno asortimente. Septyni labiausiai šiai veislei atsidavę vyndariai susibūrė į bendrą grupę, pasivadinusią ‘Bagos‘ draugais („Baga Friends“). Tarp jų net vienas garsiausių Portugalijos vyndarių Dirkas Niepoortas, teigiantis, jog Bairada turbūt turi didžiausią kokybės potencialą šalyje, o terroir įvairovė nenusileidžia Burgundijai. Jų daromi vynai gali būti lyginami su moderniais itališkais ‘Nebbiolo‘ vynuogių vynais:kompleksiški, raudonų uogų ir lauko žolelių aromato su būdingu, jodą primenančiu minerališkumu, jie nestokoja rūgšties ir taninų, užtikrinančių gebėjimą puikiai bręsti ne vieną dešimtmetį. Labai džiugu, jog Lietuvoje jau galima rasti net tris ‘Bagos‘ draugus: „Quinta de Baixo“ (Dirk Niepoort), „Buçaco Wines“ ir „Quinta da Vacariça“.

Be šių aprašytų vyno regionų, neabejotinai yra daugiau vietų bei vynuogių veislių, kurios žavi šių laikų someljė. Dar keletas pavyzdžių galėtų būti ‘Albariño‘, ‘Mencia‘ ir ‘Godello‘ iš Galisijos ar naujai atrandamos senų vynmedžių ‘Garnacha‘ bei ‘Cariñena‘iš Aragono bei Priorato – šiuo metu tai karščiausios Ispanijos vyno naujienos. ‘Zweigelt‘ ir ‘Blaufränkisch‘iš Austrijos nenustoja stebinti ieškančių gaivių, prieskoniškų raudonųjų vynų, o seni mišrūs vynuogynai iš Maulės ir Itatos regionų Čilėje rodo, jog ir Naujasis Pasaulis turi gilių, bet pamirštų vyndarystės tradicijų.

Visus šiuos skirtingus regionus ir vynų stilius sieja naujos kartos vyndarių noras atskleisti savo regiono terroir savybes, dirbant darniai su gamta ir atsigręžiant į senąsias tradicijas.