2014 metų derlius Burgundijoje

Rašant 2014 metų derliaus apžvalgą, iš Burgundijos ėmė plūsti žinios apie 2016 m. balandžio 26 ir 27 naktų šalnas. Labiausiai nukentėjo ‘Chardonnay‘ vynuogienojai, ypač žemesnėse vietose – nušalo besiskleidžiantys lapeliai ir žiedynų pumpurai, todėl tikimybė, kad vynmedžiai šiemet dar kartą išsprogs, yra labai maža. Panašu, kad 2016 metų derlius ir vėl bus mažesnis nei įprasta, ir dėl vyno trūkumo 2014-ųjų derliaus vyną pirksime daug negalvodami apie kokybę.

Burgundijoje, kaip ir visur, kur vynuogės auga ant šiaurinės savo arealo ribos, derliaus kokybė kasmet stipriai svyruoja. Jau žinome, kad 2016-ųjų derlius bus mažesnis. 2015-ųjų raudonieji bus ypatingos kokybės, tačiau kai kurie baltieji gali stokoti rūgšties. 2013-ųjų raudonieji rūgštūs ir taniniški, o tarp baltųjų gali pasitaikyti ir neprinokusių, ir pasiekusių tropinių vaisių aromato – kokybė įvairi. 2014-ieji – ankstyvo derliaus metai. Nors po dviem savaitėmis ankstyvesnio pavasario šalta ir lietinga vasara pristabdė nokimą, sezono pabaigoje visoje Prancūzijoje vėl nusistovėjo ramūs ir saulėti orai. Vynuogės pradėtos skinti savaite anksčiau nei įprastai.

Baltieji

Baltieji 2014-aisiais yra intensyvaus aromato. Šabli komunoje visų kategorijų vynai – klasikinių vaisiškų kvapų: „Petit Chablis“ juntamos mielės, obuoliai; „Chablis“ – obuoliai, nektarinai; „1-er Cru“ – persikai, papaja; „Grand Cru“ – ananasai, prinokusi citrina. 2014-aisiais daugelyje vynų išryškėjo ir kiek neįprastos gėliškos natos: akacijų (daugelyje vynų), džiovintų gėlių („Mouton Grand Cru“), ramunėlių („Blanchot Grand Cru“), rožių („Vaillons 1-er Cru“). Vyndariai „Chablis“ vyne nenori ledinukų skonio, todėl fermentacija vykdoma baltajam vynui ne itin vėsioje 18–20 ⁰C temperatūroje. Stengiantis neužmaskuoti minerališko kalkių pojūčio burnoje, nepiktnaudžiauja brandinimu ąžuolo statinėse. Iki 15 proc. „1-er Cru“ vyno brandinama nenaujose statinėse; „Grand Cru“ – 25 proc. Naujas ąžuolas naudojamas tik išskirtiniais atvejais. Kasmet iš Burgundijos pasklinda kalbos, kad „Chablis 1-er Cru“ ir „Grand Cru“ verti didesnės kainos, tačiau vartotojai pasaulyje, atrodo, dar nepasiruošę mokėti daugiau vien už išsaugotą minerališkumą.

Pietiniame Burgundijos gale Puji Fiuisė (Pouilly Fuisse) vyndariai svajoja apie vynuogynų klasifikaciją ir jai ruošiasi. II pasaulinio karo metais, kai Burgundijoje buvo įvesta klasifikacija, šiam regionui tai nebuvo aktualu, nors jo vynų kokybė prilygsta žymių šiauriau esančių kaimelių kokybei. 100 proc. geriausio „Pouilly Fuisse“ vyno beveik metus brandinama ąžuolo statinėse, taigi įgauna sviestišką, grietinėlišką tekstūrą, pakvimpa lazdyno riešutais. 2014-ųjų derliaus vyne atsiveria tropinių vaisių kvapai: ananasų, mangų, prinokusių persikų ir kriaušių. Rūgšties kiekis klasikinis. O štai apie 2013-ųjų metų vynus vyndariai pasakoja, kad vėlai skinto derliaus pradinės labai gaivios rūgšties netikėtai ėmė mažėti, teko trumpiau brandinti su mielėmis.

Merso (Meursault), Šasan Montrašė (Chassagne Montrachet) bei Piulini Montrašė (Puligny Montrachet) kaimeliuose taip pat padaryta labai sėkmingų baltųjų: gaivios rūgšties, išraiškingo aromato.

2014 derliaus metai Burgundijoje – klasikiniai baltųjų vynų su geru brandinimo potencialu metai.

Raudonieji

Bendras 2014-ųjų derliaus įspūdis labai geras, ypač palyginus su 2013-aisiais. Išraiškingas vaisiškumas, gausūs, prinokę taninai, kurių įspūdį sustiprina gaivi rūgštis. Vyndariai galėjo panaudoti visą arsenalą priemonių struktūrai gerinti: dalį uogų fermentuoti su visomis šakelėmis, nors 2011–2013 metais daugelis vyndarių to nedarė, ilgiau mirkyti žieveles. Bendrą gana vaisišką balansą galėtų papildyti nebent kiek daugiau svarumo.

„Nuits Saint Georges“ išėjo gana taniniškas ir gaivus. Uogos skintos kiek vėliau, kai vėstančios naktys lėmė ir daugiau taninų, ir daugiau rūgšties. Plataus spektro švarūs vaisiški aromatai – nuo vyšnių, spanguolių iki juodų uogų. Niui Sen Džordžo kaimelio bendruomenė nekantriai laukia, kada čia atsiras pirmasis Grand Cru vynuogynas. Pretendentas jau žinomas – Les Saint Georges. Jo savininkai ruošiasi galimam kategorijos pakėlimui: vietoj įprastinės 30 proc. naujų ąžuolo statinių dalies vyno brandinimo metu, jie jau naudoja 50 proc. Abu ragauti vynai („Faiveley“ ir „Gilles Remoriquet“) buvo itin harmoningi ir koncentruoti, tačiau drauge gerokai kietesni, tvirtesni, uždaresni už kaimynus. Jaučiamas potencialas bręsti, šiuo metu gerti dar nedidelis malonumas.

„Chambole Musigny“ vyno aromate, greta šiemet būdingų trešnių ir aronijų, juodųjų serbentų, juntamos lelijos, gėlės. „Vosne Romanee“ vynas, sekant „Domaine Leroy“ ir „Domaine Romanee Conti“, ilgiau mirkomas su žievelėmis, didesnė jo dalis fermentuojama su šakelėmis (kai kas – 100 proc.), didesnė naujo ąžuolo statinių dalis (50 proc. 1-er cru vynuogynų vynui). Todėl turime bene tauriausios išraiškos vyną su gausiais, tauriais taninais, juodų uogų ir našlaičių aromatais. „Morey Saint Denis“ – itin prieskoniški, savotiškai mėsingi, žemiški, tačiau švelnesnės tekstūros vynai, šiemet pasižymintys ypatingu tūriu ir ilgai išliekančiu poskoniu. Šiaurinių teritorijų – Ževrė Šamberteno (Gevrey Chambertin), Fiksos (Fixin), Marsanė (Marsannay) – vynai 2014-aisiais kvepia juodų uogų uogiene, nors kai kada juntamos dūmo, prieskoninių žolelių natos ir kiek mažiau nei įprastai taninų.

Apskritai ką tik į butelius išpilstyti 2014-ųjų raudonieji Burgundijos vynai jau yra malonios tekstūros. Panašu, kad jie bręs ir pasieks savo kompleksiškumo piką kiek greičiau, nei potencialiai struktūriški 2015-ieji.